Yra tėvų, kartais pagąsdinančių savo atžalas visokiais baubais ir policininkais. Po to stebisi, kad vaikai ima bijoti tamsos ar klykia, išvydę pareigūnus... Tačiau net jei niekada negąsdinote savo mažylio, paaugusį jį vis dėlto teks pabauginti... internetu! Internetas – nepaprastai unikalus instrumentas, suteikiantis galimybę keistis ir rasti reikiamą informaciją, neišeinant iš namų. Šiuolaikiniai vaikai internete gali perskaityti tiek knygų, kiek mūsų vaikystėje nebuvo jokioje bibliotekoje. Tačiau internete pilna ne tik naudingos informacijos, bet ir pavojų. Nepakanka pasirūpinti gera antivirusine programa, arba uždrausti vaikui lankytis pornografijos prikimštose svetainėse. Pavojus gali tykoti bet kuriame iš pažiūros patikimame tinklalapyje.
Dauguma tėvų pasirūpina, kad vaikai išmoktų saugaus elgesio gatvėje taisyklių, išmoko nesikalbėti su nepažįstamaisiais, nepriimti iš jų jokių dovanų, o retas kuris pamoko saugaus bendravimo internete taisyklių.
Bendraudami internete vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni, nei gatvėje, todėl tampa mažiau atsargūs. Internete nusikaltėliams kur kas lengviau užsitarnauti vaikų pasitikėjimą. Pedofilai ir religinių bei kitokių sektų adeptai (sekėjai) susiranda vaikus interneto dienoraščių (blogų) puslapiuose, socialiniuose tinkluose, pokalbių ir pažinčių svetainėse bei kt. Puikiai perpratę vaikų ir paauglių psichologiją, jie lengvai pelno jų pasitikėjimą ir simpatijas, demonstruodami, kaip puikiai supranta paauglius kamuojančias problemas ir klausimus, kaip juos užjaučia ir palaiko. Pamažu vaiko pokalbiai su nauju „draugu“ darosi vis atviresni. Galiausiai jie sutaria susitikti „gyvai“.
Kad nepageidaujamas „draugas“ neimtų manipuliuoti jūsų vaiku ir nepasinaudotų juo, tenkindamas savo interesus, tėveliai privalo paaiškinti atžalai, kad internetas - toks pats nesaugus, kaip ir gatvė. Žinoma, paaugliui neuždrausite plepėti su nepažįstamais interneto draugais, tačiau jis turi žinoti keletą taisyklių:
• Internete negalima niekam atskleisti savo asmeninių duomenų: adreso, telefono, mokyklos, klasės, taip pat savo tėvų ir giminaičių duomenų.
• Negalima naujam „draugui“ siųsti savo nuotraukų, kt. informaciją, kuriuos jis galėtų vėliau panaudoti šantažuodamas, pasityčioti ir pan. Net jei labai prašo apsikeisti fotografijomis.
• Vaikas turi žinoti, kad VISADA gali sulaukti Jūsų pagalbos ir paramos, jei jį kažkas šantažuoja/reketuoja. Net jei pasielgė blogai, išnešęs iš namų vertingus tėvų daiktus, vaikas neturi bijoti savo tėvų labiau, negu jį šantažuojančio/reketuojančio asmens.
• Negalima susitikinėti su interneto draugužiais „gyvai“, realybėje. Ypač, jei susitikimui skiriama nuošali vieta, susitikimo adresą nurodo ir sąlygas diktuoja naujasis „draugas“. Net jei paauglys mano, kad susitikimo tikslas „kilnus“ (pvz. Jam pažadėjo, kad jis užsidirbs pinigų ir galės nupirkti dovanų tėvams...), vaikas privalo apie planuojamą susitikimą pranešti savo artimiesiems.
Rizikuosite mažiau, jei kompiuteriu bus naudojamasi ne vaiko kambaryje, o pvz. svetainėje, visiems matomoje vietoje. Neleiskite vaikui naudotis kompiuteriu naktimis. Be abejonės, mažiausiai rizikuoja tie vaikai, kurių santykiai su tėvais atviri ir nuoširdūs, kai vaikai nesigėdija kalbėtis su tėvais apie tai, kas juos gąsdina ar neramina.
