Paauglių atžarumas, egocentrizmas ir nejautrumas nėra Jūsų blogo auklėjimo rezultatas. Jie tiesiog dar nesubrendo (tiesiogine, fiziologine prasme). Britų neuro-biologai neseniai atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kodėl paaugliai tokie beširdžiai. Pasak tyrimo autorių, priežastis slypi žmogaus smegenų vystymosi schemoje. Šiame amžiaus tarpsnyje dar nepakankamai išsivysčiusi vaikų smegenų sritis, susijusi su empatija (įsijautimu į kt. asmens emocinę būseną, užuojauta, kaltės jausmu bei kt.).

Nors vaikai pradeda suvokti kitų jausmus dar iki paauglystės, gebėjimas iš tiesų įsijausti į aplinkinių emocijas, atsakyti už savo veiksmus, vystosi kiek vėliau.

Mokslininkų tyrime dalyvavo 11-17 m. paaugliai bei 21-37 m. suaugusieji. Jiems buvo užduota klausimų, reikalaujančių sprendimų priėmimo. Atsakymų metų tiriamųjų smegenys buvo skenuojamos. Nors paauglių ir suaugusiųjų atsakymai mažai kuo skyrėsi, tačiau atsakymus jiems „padiktuodavo“ skirtingos smegenų sritys. Suaugusiems - prefrontalinė žievinė sritis, kuri atlieka žymiai sudėtingesnes funkcijas, remiantis sukaupta patirtimi, sugeba nustatyti, kaip priimtas sprendimas paveiks aplinkinius. Paauglių atsakymus padiktuoja vidurinių smegenų sritis. Paaugliai dažniausiai tokiose situacijose atsako „ką aš daryčiau“, o suaugusieji – „Kokį sprendimą priimsiu, atsižvelgdamas į savo bei aplinkinių jausmus“

Kai tyrimo dalyvių (8-37 m.) buvo paprašyta atsakyti į klausimą: „Kaip pasijustų jūsų draugas, jei nepakviestumėte jo į vakarėlį?“, suaugusiems prireikė žymiai mažiau laiko atsakyti. Vyresni eksperimento dalyviai sugebėjo greičiau „įlįsti į kito kailį“.

Gautus mokslininkų duomenis patvirtina evoliucijos mechanizmas. Paauglystės amžiuje sparčiai vystosi protiniai žmogaus gebėjimai, bet kol kas jaunuoliais dar rūpinasi suaugusieji, tad paaugliams nebūtina su jais lygiuotis. Priklausomai nuo sukauptos socialinės sąveikos patirties, kuri veikia tam tikras galvos smegenų sritis, jautrumas ir dėmesingumas aplinkiniams pasireiškia vėliau.

Paaugliai išgyvena ne vien „hormonų audras“, bet ir nervų sistemos persitvarkymus. Šie pokyčiai nevyksta sklandžiai ir lengvai, nuo 0 iki 18 metų pasitaiko vystymosi „šuolių“. Vienas dramatiškiausių pastebimas būtent paauglystėje.

Į šiuos nervų sistemos ontogenezės ypatumus turėtų atkreipti dėmesį ir teisminė praktika, nes baudžiamoji ir civilinė teisė, pasak mokslininkų, kol kas gerokai pervertina paauglių atsakomybę už poelgius.

Deja, mokslininkai dar negali pateikti konkrečios skalės, pagal kurią būtų įmanoma pamatuoti smegenų išsivystymo lygį. Tačiau mokslinių tyrimų šia tema daugėja. Štai pernai JAV psichologai sugebėjo susieti paauglių smegenų vystymosi ypatumus bei jų netvarkingumą. Pasirodo, gebėjimas vienu metu priimti ir suvokti keletą duotų nurodymų formuojasi iki pat 17 metų,  13-15 metų tėra tik užuomazgos. Štai kodėl paauglys ne visada objektyviai sugeba susitvarkyti su užduotimis: nuvalyti dulkes -> išplauti indus -> išnešti šiukšles -> išsivalyti dantis. Įprasta tai nurašyti paprasčiausiai tinginystei...


Šaltinis: medinfo.ru