{mosimage}Pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius kūdikiai nemažai verkia. Verksmas – vienintelė naujagimio galimybė pranešti mamai apie tai, kad jam blogai. Kad susiformuotų teigiamas mažylio pasaulio suvokimas, jo prašymai neturėtų likti nepastebėti. Mamos reakcija turėtų būti žaibiška: kuo greičiau ji ateis į pagalbą – tuo mažiau kentės kūdikio nervų sistema, ir tuo geresnį įspūdį susidarys mažylis apie naująją aplinką, į kurią jis ką tik pakliuvo.

Įdomu tai, kad motinos reakcijai į kūdikio verksmą turi įtakos jos intelekto lygis bei kultūrinės šaknys. Pavyzdžiui, amerikiečių ir Vakarų Europos gyventojų vaikai verkia žymiai dažniau ir ilgiau, ir tai susiję su mamos reakcija į kūdikio kvietimą. Pasak antropologės, knygų autorės Meridit Smoll, “vakarietės mamos atsiliepia į kūdikio verksmą vidutiniškai po minutės –  paima jį ant rankų ir nuramina. Afrikoje ir kituose mažiau civilizacijos mačiusiuose kraštuose, naujagimiai verkia taip pat dažnai, tačiau dvigubai trumpiau. Afrikietės mamos, paprastai, jau po 10 sekundžių atsiliepia į kūdikio verksmą ir priglaudžia jį prie krūties (kad ir 4 kartus per valandą)”. Šiuolaikiniame pasaulyje požiūris į kūdikio verksmą labai keičiasi.

Ar vaikui naudinga verkti?

Kažkada manyta, kad vaikas iš viso neturėtų verkti, nes tai neigiamai veikia jo charakterio formavimąsi ir trukdo vystymuisi. Ir čia yra tiesos. Pastoviai verkia tik sergantis, negaluojantis vaikas, arba toks kūdikis, į kurį tėvai nekreipia dėmesio. “Tegu parėkia – patreniruoja plaučius” – taip galvoja tik tie, kurie nesugeba ir nenori tinkamai prižiūrėti savo kūdikio. Sveikas kūdikis be priežasties neverkia. Jei mažylis pravirko, vadinasi, jį kažkas neramina ir reikia kuo greičiau ieškoti priežasties.

Naujagimio verksmo priežastys

Pagrindinės mažylio verksmo priežastys:

• Fizinio kontakto su mama troškimas;
• Noras žįsti, patenkinti čiulpimo refleksą, alkis;
• Noras būti panešiotam, pasūpuotam;
• Miegas, nuovargis ir, šiaip, diskomfortas;
• Šlapinimasis bei tuštinimasis
• Šaltis;
• Negalia: nervų sistemos sutrikimai, spaudimas smegenyse, padidėjęs tonusas, vystymosi patologija, fiziologiniai adaptacinio periodo reiškiniai, peršalimas ar infekciniai susirgimai, odos susirgimai ir pan.;
• Odos jautrumas;
• Išgąstis, baimė, nepasitenkinimas dėl kontakto su aplinkiniais;
• Streso, patirto gimimo metu, pasekmė;
• Reakcja į atmosferos pokyčius.

Reikėtų žinoti, kad verksmas ir neramumas visada susijęs su rimta priežastimi. O tėveliai bijo, kad jei reaguos į kiekvieną vaiko „pyptelėjimą”, tenkins visus jo poreikius  - išlepins. Ši baimė neturi jokio pagrindo, nes kūdikio iki 1 metų amžiaus išlepinti neįmanoma. Tokiame amžiuje jūs arba suteiksite jam saugumo ir pasitikėjimo aplinka jausmą, arba jį sugriausite.

Koks būna verksmas?

Patyrusi mama iš vaiko verksmo nuspėja, ko jam reikia, kas nutiko. Alkano kūdikio verksmas skiriasi nuo to, kuris pasigirsta, kai jam skauda ar jaučia kitą diskomfortą. Jei mama bus atidesnė, ji pamažu išmoks atskirti, ko verkia vaikas. Peržvelkite charakteringus verksmo požymius:

Kviečiantis prieiti - vaikas verkia 5-6 sek, po to prityla 20-30 sek, laukdamas rezultato, ir vėl verkia apie 10 sek. Šis ciklas kartojamas keletą kartų, o verksmo periodas vis ilgėja, kol virsta ištisu verkimu.

Alkano verkimas – pradedama nuo kviečiančio prieiti verkimo. Jei mama neprieina ir neima ant rankų, nepasiūlo krūties, verksmas perauga į piktą riksmą, kurį lydi galvytės sukiojimas į šalis, ieškant maisto. Jei mama dar neprieina, jis virsta isterišku springstančiu verksmu.

Iš skausmo – šis verksmas turi kančios ir nevilties atspalvį. Tai pakankamai tolygus nepertraukiamas verksmas, periodiškai stipriau surinkant, matyt, labiau suskaudus.

Mieguistas verksmas – kai kūdikis nori miego, jis pakankamai vienodai zyzia, lyg “skųsdamasis“, žiovauja ir markstosi.

Kaip elgtis, vaikui pravirkus? Taisyklės:

• Jei naujagimis pravirko, imkite jį ant rankų ir žindykite. Jei jis pravirko jau būdamas ant jūsų rankų, pasūpuokite jį, ar duokite krūtį.

• Jei vaikas vis nenusiramina, atsisako krūties, o mama dar neatskiria, koks tai verksmas, keiskite sauskelnes, po to pasūpuokite ir migdykite kūdikį. Jei tai nepadeda – galbūt vaiko odą kažkas erzina? Perrenkite kitais drabužėliais, apžiūrėkite ar neišbertas. Patikrinkite, ar po kepuryte neužsilenkusi jo ausytė ir pan.

• Mėgindama nuraminti kūdikį, pati mama turi būti visiškai rami. Dažnai vaikai verkia reaguodami į mamos susijaudinimą ir nervingumą, barnius šeimoje. Mama turi nusiraminti.

Jei šios priemonės nepadeda ir vaikas nuolat verkia, vadinasi, arba yra daroma esminių klaidų vaiko priežiūroje, ir reikia kreiptis į specialistus (neonatologą-psichologą) pagalbos, arba vaikas turi kokią negalią ir reikia kviesti gydytoją. Kol laukiate specialistų, nepalikite verkiančio kūdikio vieno, visą laiką nešiokite jį ant rankų, dažniau glauskite prie krūtinės, keiskite sauskelnes ir stebėkite jo odos būklę. Paprastai visos šios priemonės padeda jam pasijusti geriau.
 
Šaltinis: materinstvo.ru