Sauskelnių istorija

Nors archeologai negali pasakyti, į ką ir kaip buvo vystomi senųjų civilizacijų palikuonys, tačiau vienos pirmųjų civilizacijų - egiptiečių - atžalos jau buvo priverstos šliaužioti su ryšulėliais tarp kojyčių.

Tviskančioje auksu ir veidrodžiais XIX a. pabaigos Prancūzijoje “sauskelnių” civilizacija menkai tebuvo pasistūmėjusi į priekį. Tada buvo išrastas dvigubas vystymo būdas: viena audinio dalis buvo naudojama kaip palutė, kita - kaip “apsauginė” - sugerianti didesnį skysčio kiekį. Tuo tarpu miestelėnai ir kaimo žmonės naujagimius vystydavo į keturkampes skraistes, atstojančias ir drabužėlius, ir palutes. Kiek vėliau išradingosios mamytės pradėjo siūti medvilninės marlės trikampėlius, kuriuos rišdavo žemiau juosmens ir perjuosdavo diržu.

Vienos iš pirmųjų pasaulyje vienkartinės sauskelnės buvo pagamintos 1955 metais Švedijoje ir pavadintos “Molnlycke greitojo naudojimo sauskelnės”. Jos iš karto buvo suskirstytos į mergaičių ir berniukų. Berniukams skirtų sauskelnių buvo platesnis priekis, o mergaičių - užpakalinė dalis.

Lygiai po septynerių metų buvo patobulinta sauskelnių forma. Dabar vientisų stačiakampių kraštai buvo suapvalinti, o vienas paliktas šiek tiek platesnis už kitą. Kampučiai segami ne žiogeliais, o lipnia juostele. Negana to, jos pradėtos gaminti spalvotos.

Šiandieninių sauskelnių aukso amžius prasidėjo tada, kai buvo išrasta T kelnaičių forma. Susegimą perkėlus į priekį, prasidėjo masinė T formos sauskelnių gamyba: vienkartinė palutė prilipdoma prie medžiaginių kelnaičių. Dabar “mažieji užpakaliukai” gali džiaugtis ne tik kokybiškais, įvairių dydžių ir paskirties “draugais”, bet ir formų bei spalvų įvairove.

Kuo sauskelnės geriau nei palutės ar vystyklai?

  • Sauskelnių gamintojai siūlo praleidžiančias orą, bet sulaikančias skysčius sauskelnes. Jų vidinė dalis gerdama skysčius pavirsta želė, o viršutinė labiau primena popierių nei polietileno plėvelę. Todėl kūdikio odelė visuomet išlieka sausa ir švelni. Tuo tarpu medžiaginiai vystyklai tampa šlapimo kompresu jau po pirmojo “siusiuko”. Užpakaliukas atsiduria drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Negana to, kai kurios mamos į medžiaginius vystyklus įdeda plėvelę, kuri dar labiau padidina vadinamojo vystyklų kompreso efektą.
  • Su sauskelnėmis mažylis puikiai miega visą naktį, o po ilgesnio miegelio vis tas pats puikus rezultatas - užpakaliukas sausas, odelė nesudirgusi. Sauskelnės puikiai sugeria skystį, dėl to patalėlis niekuomet nesudrėksta.
  • Tamprūs sauskelnių krašteliai švelniai priglunda prie kojyčių, jie išlenkti taip, kad kūdikiui būtų kuo patogiau. Juosmuo švelniai apglėbia, bet neerzina jautrios bambutės.
  • Sauskelnes galima daug kartų užsegti ir atsegti, todėl mama jas visada užsegs reikiamai, net jei iš pirmo karto ir nepavyks. Be to, sauskelnes kur kas patogiau patikrinti.
  • Apsauginiai krašteliai nevaržo judesių ir niekas neprateka.
  • Sauskelnės yra labai plonos ir kūdikiui nereikia kiaurą dieną šleivoti kaip lokiukui.
  • Sauskelnės tinka mažyliams nuo pat pirmos dienos (net jei jie sveria 2 kg) iki tada, kai jie išmoksta pasiprašyti “ant puoduko” (didžiausios tinka net tada, kai jie sveria 30 kg).
  • Pradėjus naudoti sauskelnes, reikia keturis kartus mažiau paklodėlių ir antklodėlių, penkis kartus mažiau šliaužtinukų ir palaidinukių. Ir visai nereikia daugkartinių palučių.
  • Naudojant sauskelnes, drabužėlius skalbti tenka ne kiekvieną, bet tik kas ketvirtą dieną. Atitinkamai mažiau prireikia skalbimo priemonių, elektros, vandens. Be to, kūdikio drabužėliai ilgiau išlieka nesusidėvėję.
  • Laiką ir energiją, kuriuos mama skirtų skalbinių džiovinimui ir lyginimui, ji gali praleisti bendraudama su kūdikiu.

Ar sauskelnės gali pakenkti?

Naudojant prastos kokybės vienkartines sauskelnes, kurios nepakankamai gerai sugeria skysčius, o plastikinė išorinė danga nepraleidžia oro, sauskelnės gali tapti drėgnos ir sukelti alergiją. Kūdikio odelei paraudus, reikia išbandyti kitokias sauskelnes, pvz., kitos firmos ar šalies. Odelė parausta ir tada, kai sauskelnės ilgai nekeičiamos. Todėl būtina jas reguliariai tikrinti bei keisti.

Vystyklų dermatitas

Vystyklų dermatitas (odos uždegimas) atsiranda tuomet, kai suvystytas kūdikis ilgą laiką būna šlapias. Vandeniui nelaidžios kelnaitės stipriai apgula kūdikio kūnelį ir sudaro drėgną bei šiltą terpę, kurioje greitai dauginasi šlapimą skaidančios bakterijos. Kūdikio užpakaliukas tampa žaizdotas, raudonas, atrodo it nubrozdintas, ypač sėdmenys. Būdingiausi simptomai: odos paraudimas, pūlinukai, odos žaizdelės.

Ką tokiu atveju daryti?

  • Kol paraudimas dings ir odelė vėl taps švelni, vertėtų atsisakyti neperšlampamų kelnaičių ir vilnonių šliaužtinukų. Naudokite medvilninius vystyklus ir juos dažnai keiskite.
  • Kūdikio užpakaliuką apiplaukite šiltu tekančiu vandeniu, nuplovę lengvai nusausinkite, bet jokiu būdu netrinkite. Galima džiovinti ir fenu (laikomu maždaug per 40 cm nuo užpakaliuko), tačiau reikia ranka patikrinti, ar oro srautas ne per karštas.
  • Kad oda galėtų kvėpuoti, pažeistas vietas galima plonai patepti cinko tepalu.
  • Jokiu būdu nepudruokite dermatito pažeistos odos.
  • Kai tik turite galimybę, leiskite vaikui būti nuogu užpakaliuku - grynas oras, gydydamas vystyklų dermatitą, daro stebuklus.
  • Jei ir toliau naudojate sauskelnes, stenkitės neprispausti jų per stipriai prie kūdikio kūnelio. Oda kvėpuos laisvai, o sauskelnės nenutrins.

Kaip sauskelnes pakeisti?

Dažnai nesuprantame, kodėl vaikas kovoja su tėvais, norinčiais pridengti jo užpakaliuką. Sauskelnių keitimas sukelia įtampą ir atima daugiau laiko bei energijos nei turėtų. Jei kūdikio odelė nėra išberta ir jam nieko neskauda, atkreipkite dėmesį į mūsų patarimus:

  • Labai svarbu vystyklus pakeisti greitai. Todėl užuot naudoję medžiaginius vystyklus su segtukais ir skysčių nepraleidžiančias kelnaites, rinkitės vienkartines sauskelnes. Be to, išvengsite pavojaus netyčia sužeisti mažylį segtuku, nes po to pakeisti vystyklą būtų dar sudėtingiau.
  • Prieš apnuoginant vaiko užpakaliuką, visas reikalingas priemones reikėtų jau “turėti po ranka”.
  • Keičiant sauskelnes galima vaiką sudominti kokiu nors nauju, nekasdieniniu, tik sauskelnių keitimo laikui taupomu žaislu.
  • Kai vaikas pradeda vaikščioti, sauskelnes tikslinga pakeisti jam stovint. Tereikia atitraukti jo dėmesį kokiu nors reginiu.
  • Jei reikia keisti sauskelnes, o mažylis įsitraukęs į žaidimą, derėtų palaukti, kol jis baigs.
  • Kai įmanoma, perleiskite sauskelnių keitimą tėčiui arba pasikvieskite dar ką nors, kas yra netoliese ir mielai imsis šios užduoties.
  • Priblokštam naujovės mažyliui suspėsite pakeisti sauskelnes dar nesusivokus, kas čia vyksta.
  • Jei nei vienas patarimas nepadeda, paguldykite mažylį ir atlikite tai, ką reikia. Būkite griežti, bet draugiški.
  • Pliaukštelėjimas per užpakaliuką nei šioje, nei kitoje situacijoje nėra gera išeitis. Nors patyręs šoką mažylis kuriam laikui nurims, jis supras, kad mušimu galima gauti tai, ko nori, ir valdyti kitus. Be to, galite užgauti vaiką.
  • Nepraraskite savitvardos - jei neįsitrauksite į kovą, mažasis priešininkas praras susidomėjimą kova. Juk grumtynėms reikia dviejų dalyvių.
  • Sauskelnių ar vystyklų keitimo mūšiai nesitęs amžinai - po kiek laiko mažylis išmoks naudotis tualetu.

Kaip atpratinti vaiką nuo sauskelnių?

Jei manote, kad kūdikis dar nėra pasirengęs atprasti nuo sauskelnių, palankiai užsiminkite ir padrąsinkite jį, bet jo neskubinkite. Palikite teisę spręsti jam pačiam. Jei jis bijo, nuraminkite. Dauguma vaikų, pamatę, kad jų bendraamžiai “toliau pažengę šiuo keliu”, ima labiau stengtis. Taigi leiskite jam bendrauti su kitais keturmečiais.

Jei manote, kad kūdikis jau gali savarankiškai susitvarkyti, nustatykite datą, kai “atiduosite sauskelnes Jonukui” arba kokiam nors menamam vaikui, kuriam dar jų reikia. Užsiminkite, koks vaikas jau didelis, kaip didžiuojatės juo ir kaip labai kitiems vaikams reikia jo sauskelnių. Sudėkite visas sauskelnes į krepšį ir “siųskite” jį kitam kūdikiui. Daugelis vaikų, kuriems reikia tik nedidelio postūmio, į jūsų paskatinimą sureaguos teigiamai.

Rimalda GERVYTĖ

Šaltinis: žurnalas "Sveikas žmogus"
www.medicine.lt