{mosimage} Neseniai visų šešiamečių tėvus ištiko lengvas šokas - spaudoje nuskambėjo žinia, kad nuo kitų metų visi šešiamečiai turės eiti į pirmą klasę. Ir nebebus jokių svarstymų, ar vaikas jau subrendęs būti pirmoku, ar dar ne.

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė tėvus nori nuraminti. Ta panika dėl šešiamečių pirmokų - nepagrįsta. Iki šiol Švietimo įstatyme teigiama, kad į pirmą klasę turi eiti 6-7 metų vaikai. ,,Kelerių metų vaiką į mokyklą leisti, gali nuspręsti tik tėvai, kartu su vaiko darželio auklėtoja, pediatru, galbūt - psichologu. Jei vaikas subrendęs mokyklai, patarčiau jį į pirmą klasę išleisti anksčiau", - sakė Gražina Šeibokienė.

Tad, kaip ir kiekvieną pavasarį, tūkstančiai tėvų spręs dilemą - ar jų 6 metų darželinukas jau gali rudenį eiti į mokyklą, ar vis tik dar metus palaikyti ,,prie sijono". Apie tai kalbamės su vaikų lavinimo specialiste Rasa Čelkiene.

Ar teisūs tie tėvai, kurie stengiasi į mokyklą vaiką  išleisti kuo anksčiau, pavyzdžiui, nesulaukusį 5-erių?
Vaiko gyvenime vienodai svarbūs visi gyvenimo metai, tad jo raidos negalima pažeisti - nei skubinti nei lėtinti. Be to, kiekvienas vaikas unikalus. Jis vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo. Tad ir vaikų subrendimo lygis nevienodas. Vienam vaikui svarbu pradėti mokytis 6-erių, o kitam - 7 ar 7,5 metų ar net vėliau.
Kalbant apie pirmokus, nuolatos minimas terminas ,,mokyklinė branda". Kaip tėvams suprasti, ar vaikas jau turi tą ,,brandą" ar ne?

Mokymasis - kokybiškai nauja veikla vaikui, tai naujas, nepažįstamas pasaulis, nauji santykiai su žmonėmis, kitas gyvenimo ritmas, dienos režimas, kiti reikalavimai. Vaikas mokykloje lengvai pripranta ir patiria pažinimo džiaugsmą, jei yra subrendęs mokyklai, tinkamai jai rengtas.
Tėvai sunkiai suvokia, kad ne gebėjimas skaityti, rašyti ar suskaičiuoti iki 100 yra lemiamas mokyklinės brandos matas. Mokyklinė branda - tai protinis, emocinis ir socialinis vaiko brandumas. Apie viską - išsamiau.

Protinė branda. Tai vaiko mokėjimas susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti. Brandus mokyklai vaikas smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas, albumus, vaikiškas enciklopedijas. Jis prasimano įvairių žaidimų: vaidina, groja, dainuoja, šoka, kuria, vaizduoja, fantazuoja, tačiau skiria realybę nuo fantazijos pasaulio. Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas, tiksliai suvokia aplinkoje vartojamų įprastinių žodžių, frazių prasmes. Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti. Nori ir bando skaityti, rašyti. Turi supratimą apie formą, dydį, skaičius. Gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus.

Brandus mokyklai vaikas bando įveikti kilusius keblumus. Pavyzdžiui, susitepęs rankas ar veidą, pats bėga praustis, papylęs vandenį - šluostyti stalą. Moka grupuoti daiktus ir supranta tokias sąvokas, kaip ,,uogos, vaisiai, daržovės, baldai, miestai ir kt.". Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį. Pavyzdžiui, kodėl visi automobiliai turi stabdžius, kodėl žmonės sportuoja, dirba, kodėl ant siunčiamo voko turi būti pašto ženklas. Būsimasis pirmokas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, ornamentus, iškirpti įvairius daiktus, spalvinti piešinius, laikantis linijų. Turėtų mokėti užsirišti, atsirišti batų raištelius, atsisegti, užsisegti sagas, suimti ir dėlioti smulkius daiktus.

Emocinė branda. Tai susidomėjimas mokykla, mokytojais, atsiradusi mokymosi motyvacija (,,aš noriu eiti į mokyklą"), pasitikėjimas savimi. Mokyklai brandus vaikas jau stengiasi valdyti savo emocijas. Įžeistas ar nuskriaustas pats bando ieškoti išeities, o ne bėga pas mamytę, šaukdamas SOS. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako kitam apie šį jausmą, pasitraukia. Valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos. Nugali savo baimingumą, nedrąsumą. Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą. Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą.

Socialinė branda. Tai poreikis bendrauti su kitais vaikais, gebėjimas paklusti grupės interesams, suprasti ir atlikti mokinio vaidmenį. Priešmokyklinio amžiaus vaikas žino ir pasako kas esąs - vardą, pavardę, kiek metų, žino gimimo dieną, kur gyvena. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose. Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse. Žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui. Bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

Labai svarbūs higienos įgūdžiai ir užsigrūdinimas. Brandus mokyklai vaikas turi pats praustis, šluostytis, valytis dantis, apsirengti, nusirengti, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis. Na, o kuo labiau užsigrūdinęs vaikas, tuo mažiau problemų su jo sveikata ir pamokų praleidinėjimu.

Ar reikia specialiai ruošti vaiką mokyklai?

Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklų reikalavimai nuolat didėja, todėl labai svarbu vaiką parengti mokyklai, kad rugsėjį mokslus jis pradėtų geru startu. Dvi programos - priešmokyklinė (darželiuose) ir 1-os klasės bendrojo lavinimo mokyklose - tai darnus derinys, palengvinantis perėjimą iš darželio į mokyklą. Sunkiau gali būti vaikams, kurie nelanko darželių.
Pasiūlykite vaikui kartu kurti pasakas, istorijas, mįsles, eilėraščius, inscenizuoti trumpus vaidinimus, viktorinas, spręsti kryžiažodžius. Atsakinėkite į visus vaiko klausimus, pasitelkdami vaikų enciklopedijas, gaublį ar žemėlapį. Skatinkite, kad pats vaikas pasakotų, kaip praėjo jo diena, aptartų matytą kino filmą, spektaklį, koncertą. Žaiskite su konstruktoriais, dėlionėmis, domino, šaškėmis, lavinančius kompiuterinius žaidimus. Pieškite, spalvinkite, braižykite su įvairiomis liniuotėmis, apvedžiokite trafaretus, karpykite, lipdykite, rašykite (įvairiomis priemonėmis ir įvairiuose popieriaus lapuose, sąsiuviniuose). Mokykite svarbiausių buities darbų, pavyzdžiui, susitvarkyti savo kambarį, pasikloti lovą, apsirengti, nusirengti, išsivirti arbatos, pasišildyti maistą, išnešti šiukšles. Kuo daugiau tokių ir kitokių įgūdžių turės vaikas, tuo geriau, ramiau jausitės ir jūs, ir jis.

Su kuo tėvai turėtų pasitarti, ar jų vaikas tinkamas mokyklai ar ne?
Jei tėvams kyla abejonių, visada verta kreiptis į specialistus. Galima kreiptis į psichologus poliklinikose, privačias ir valstybines psichologines tarnybas, centrus. Ten atliks mokyklinės brandos tyrimus, atskleis stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses. Patarti gali ir vaiko pediatras, darželio logopedas, auklėtoja.

Ar reikia išmokyti vaiką iki mokyklos skaityti?

Jeigu vaikas pats domisi raidėmis ir nori išmokti skaityti, tai ir mokykite. Svarbiausia, kad skaitymas būtų sąmoningas, o ne mintinas elementarių tekstų ,,iškalimas". Knygynuose galima įsigyti tinkamo šrifto dydžio, iliustruotų knygučių. Nepatarčiau skaityti pirmai klasei skirtų vadovėlių, nes vaikams nebebus įdomu iš jų mokytis mokykloje.
Tėvams smagu pasididžiuoti prieš draugus, kad jų vaikas jau moka skaityti. Tačiau nereikia versti vaikų mokytis skaityti prievarta - to jie išmoks mokykloje.
Ar reikia per vasarą namie žaisti mokyklą, mokyti anksti keltis, rodyti kelią, kuriuo reikės eiti į mokyklą?
Vaikai patys noriai žaidžia mokyklą. Tokius žaidimus paversti  ,,privalomomis ir rimtomis treniruotėmis" nederėtų, nes mokykloje laukia kitokios normos ir taisyklės nei tos, kurias sugalvotų tėvai.

Visi pirmokai mokosi rytinėje pamainoje, tad ankstus rytas bus neišvengiama kasdienybė. Mokyklinį režimą - ankstų rytinį kėlimąsi -  patarčiau imituoti 1-2 savaites iki mokyklos, bet tik tuomet, jeigu vaikas neįpratęs anksti keltis. Jeigu vaikas nuo pat pirmos mokslų metų dienos savarankiškai vaikščios į mokyklą ir namo, reikia iš anksto parodyti ir aptarti kelią į mokyklą. Pasivaikščiojant galima sudarinėti kelio planą, pažymėti ir aptarti sudėtingesnius kelio ruožus (sankryžas, pėsčiųjų perėjas). Po to reikia leisti vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos. Priklausomai nuo vaiko, tokios ,,treniruotės" gali vykti nuo kelių iki keliolikos kartų.

Mieli tėveliai, puoselėkite savo vaikų galias ir sėkmingai ženkite į pirmąją klasę! Sėkmės Jums ir Jūsų vaikams!

Nuomonės:

Auksė Kontrimienė, į mokyklą išleido Agnę (dabar jai 12 metų) ir Kristupą (dabar jam 10 metų):
Yra vaikų, kurie jau šešerių metų moka skaityti bei rašyti, tad tokių išminčių tikrai neverta laikyti namuose, atvirkščiai, net kenksminga. Jie, nuėję į pirmą klasę septynerių, nuobodžiaus, kol jų klasės draugai mokysis pirmųjų raidžių. Jeigu vaikas yra ,,naminukas" ar ,,maminukas", būdamas šešerių dar nemoka užsirišti batų raištelių, geriau palaukti septynerių, didesnė tikimybė jį geriau parengti mokyklai. Juo labiau kad išleidus vaiką į mokyklą, prisideda tokie rūpesčiai, kaip jo laisvalaikis po pamokų, dilema, ar leisti į pailgintos dienos grupę ir t.t. Net ir sumanų šešiametį rizikinga vieną palikti namuose, kur jis gali žaisti su degtukais arba įsileisti į namus svetimą žmogų. Labai sunku objektyviai įvertinti savo vaiko brandumą, tad tokiam sprendimui galima pasitelkti kitų žmonių nuomonę: darželio auklėtojos, psichologės, atlikti specialų intelekto testuką.
   
Dėja Aukštkalnytė, socialinių mokslų daktarė, privačios lavinimo mokyklėlės vadovė:
Viskas priklauso nuo to, koks vaikas ir kokia mokykla... Nėra statistiškai vidutinio šešiamečio ar septynmečio: yra Jonukas, Stasiukas ar Onytė, kuriems būdingi tam tikri fizinio išsivystymo, emocinės ir intelektualinės brandos bruožai bei socialiniai įgūdžiai. Jei dabartinis vajus leisti į mokyklas šešiamečius kilo dėl ankstyvesnės vidutinio statistinio vaiko brandos (jei kokiais nors moksliniais tyrimais tai buvo patikrinta), šis žingsnis sveikintinas. Kokia prasmė laikyti namuose jaunąjį akceleratą, kuris visa galva peraugęs savo tėtį vaikystėje, geriau už mamą naudojasi kompiuteriu ir mąsto taip pat, kaip senelis? Bet jei šešiamečiai mokyklose pageidaujami tik dėl to, kad dar kelis metus nutolintų pradinių klasių mokytojų nedarbą, tuomet tėvai turėtų savarankiškai priimti sprendimus, atsispirdami ,,privalomumui".
Savo dukrą Kristę į mokyklą išleidau 7,5 metų, nes tuo metu man taip buvo patogiau. Vis tik, manau, kad galėjau dukrą leisti į mokyklą ir 6,5 metų. Tiesiog tada intensyviai mokiausi doktorantūroje. Gyvenu Kaune, o studijavau Vilniuje, tad dažnai važinėjant į studijas buvo patogu, kad vaikas visą dieną prižiūrimas darželyje.

Vilma Makauskienė, jauno kalbos korekcijos centro logopedė:
Neretai tėvai susirūpina, ar vaikas tinkamai pasirengęs mokytis pirmoje klasėje, prieš pat leisdami vaiką į mokyklą. Norėdami, kad jų vaikas neatsiliktų nuo bendraamžių, intensyviai moko skaityti, skaičiuoti ar rašyti.  Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti, jis jaučia nesėkmę ir praranda norą mokytis.
Svarbiausi pasirengimo mokyklai komponentai yra: socialinis-emocinis vaiko brandumas, pažintinė branda ir motyvacija mokytis. Pasirengimas mokyklai neretai tapatinamas su vaiko žiniomis, neatsižvelgiant į jo savarankiškumą, gebėjimą susikaupti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais.
Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, dažnai susiduria su specifiniais mokymosi ir bendravimo sunkumais. Jei vaiko kalbos vystymasis vėluoja, žodynas skurdus, kalbėdamas daro gramatines klaidas, tikėtina, kad jam bus nelengva mokytis skaityti, rašyti, atlikti įvairias kalbos užduotis. Jei pastebite vienokus ar kitokius vaiko kalbos trūkumus, pasitarkite su logopedu. Kiekvieno vaiko vystymasis yra individualus, todėl sprendžiant, ar leisti į mokyklą šešerių, reikėtų įvertinti konkretaus vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses.

Vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Savas vaikas dažniausiai atrodo ir gabus, ir viską mokantis - jau pažįsta raides, skaičiuoja. Bet jis dar toks ,,kūdikis" savo elgesiu, įsikibęs į mamos sijoną, naktimis sapnuojantis košmarus, visko bijantis, nedrąsus, nesavarankiškas. Įvertinti ir nuspręsti gali padėti psichologas, logopedas, neurologas. Ne be reikalo prieš mokyklą reikia praeiti ,,medicinos komisiją". Kiekvieno vaiko raida, jos tempas ir pasiektas lygis labai individualus: vieno vaiko toks pat raidos lygis gali būti 4-5 metų, o kito - 6-7 ar net 8 metų. Vaiko raidos negalima ,,pastūmėti".Kartais per anksti mokant kokių nors dalykų, galima rezultatą tik pabloginti. Taigi jei vaikas turėjo ar turi kokių raidos sutrikimų, turėjęs rimtų galvos traumų ar sirgęs neurologinėmis ligomis (meningitu, epilepsija), gal nevertėtų skubėti leisti į mokyklą nesulaukus 7 metų, o kartais verta palaukti ir iki aštuonerių. Pirma klasė, ypač pirmi mėnesiai - didelis krūvis vaiko nervų sistemai. Vaikui gali būti per sunku susikaupti, jis greitai pavargsta, sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos ir žmonių, mokyklos reikalavimų. Nusilpus nervų sistemai, sumažėja atsparumas infekcijoms, prasideda galvos skausmai, sutrinka miegas, gali atsirasti tikų ar kitokių nervinių sutrikimų (vėmimų, pilvo skausmų).

Autorė: Neila Ramoškienė
Šaltinis: Mamos žurnalas, 2003 m. Nr. 5