{mosimage}Kaip baudžiate prasižengusius vaikus? Vieni pliaukšteli per užpakalį, pastato į kampą ar aprėkia, kiti laikosi privilegijų atėmimo filosofijos – uždraudžia vakarais žiūrėti televizorių, nebendrauja, „nebemyli“ ir pan. Kai suaugusieji mėgina skirstyti bausmes į „geras“ ir „blogas“, dauguma sutaria, kad fizinės bausmės yra labai blogos, ir kad geriau jau paskelbti vaikui boikotą... Iš tiesų psichologinę traumą, patyrus tėvų bausmę, lemia ne forma, o tai, ką ji reiškia jūsų tarpusavio santykių kontekste.

Jei mažylis įsitikinęs savo teisumu ir tuo, kad jį mylite, net jei ir labai smarkiai jam sušersite, labai nepakenksite, nes tai turės labai trumpalaikę, epizodinę reikšmę. Bet jei laikotės nuomonės, kad bausmių metodas tikrai ne Jums, tačiau nesąmoningai elgiatės su vaiku taip, lyg jis būtų jums neįdomus, nevertas meilės ir dėmesio, po kurio laiko vaikui gali susiformuoti tvirtas įsitikinimas, kad jis blogas ir niekam nereikalingas. Tuomet net paprastutė jūsų frazė, ištarta pykčio akimirką: „Kaip tu galėjai šitaip pasielgti!“ – bus suprasta taip, kad juo nusivylė vienintelis brangiausias žmogus.

Tai dar nereiškia, kad pliaukštelėti per užpakalį – naudinga, o pasmerkti – kenksminga. Svarbiausia auklėjant vaiką nepamiršti, kad jis susidaro atitinkamus orientyrus, kaip reikia bendrauti su kitais, kaip elgtis. Tai priklauso ne nuo bausmių, o nuo to, kokią patirtį jis sukaups bendraudamas su Jumis.
 
Kodėl baudžiate vaikus?

Dažniausiai į klausimą: Kodėl baudžiate savo vaiką?“ – tėvai atsako: ”auklėju“ arba „nesusilaikiau“. Paprastai „nesusilaikote“, kai jaučiatės pervargę, arba jau ilgą laiką kaupėsi susierzinimas dėl vaiko elgesio. Kai taurę perpildo paskutinis lašas, vaikas gauna „beržinės košės“ arba yra aprėkiamas. Tai kenkia? Jei mažyliui jau yra 2,5 metų, jei nepiktnaudžiaujate pliaukštelėjimais dėl bet kokios priežasties, ir ši bausmė labai vaiko neišgąsdina, tam tikra prasme ji gali būti naudinga. Šiame amžiuje vaikas jau supranta, kad elgiasi nelabai gerai, tačiau pats nustoti taip elgtis sugeba ne visada. Jam reikia jūsų pagalbos, bet kokios? Ramiai ištarti žodžiai vargu ar bus išgirsti. Paimti vaiką už rankos ir nusivesti į šalį ne visada įmanoma. Tokiu atveju skardus riksmas ar staigus veiksmas (pliaukštelėjimas per stalą ar užpakalį) paveiks vaiką labiau. Jis sustos, ir tuomet jau galėsite ramiai pasikalbėti.

Bausmė gali būti naudinga ir tuomet, kai vaikas nutaria patikrinti ribas, kiek jam iš viso yra leidžiama. Mažyliai dar prastai orientuojasi aplinkoje, tad tėvų pareiga – parodyti ribas, kurių peržengti nevalia. Na, o jei suaugusieji nesiryžta kažko drausti, riboti, mažylis bet kokiais būdais stengiasi peržengti kraštutines ribas ir vesti jus iš kantrybės.
Bet kokiu atveju, bausmė – ne geriausias ir ne vienintelis būdas spręsti situacijas. Labai dažnai tėvai baudžia mažylius siekdami to, kad jie nebekartotų netinkamų poelgių. Logiška: vaiko sąmonėje blogas poelgis susisies su nemaloniomis pasekmėmis, o norėdamas jų išvengti vaikas ateity elgsis gražiai. Bet yra vienas trūkumas: vargu ar pavyks surasti vaiką, kuris atėjo į šį pasaulį vien tam, kad sąmoningai kitiems kenktų. Greičiausiai jis taip elgiasi todėl, kad nesupranta – ką galima daryti, o ko ne. Arba tokiu būdu stengiasi jums kažką pasakyti, bet jūs nereaguojate.

Nepriklausomai nuo to, ar baudžiate savo vaiką, ar ne, nepamirškite: jei mažylis auga šeimoje, kur tvyro tarpusavio supratimas, susikalbėjimas ir paisoma kitų interesų, kur kiekvienas jaučiasi esąs laisvas žmogus, vaikas bendraudamas su kitais žmonėmis  pasistengs išlaikyti tokį patį tarpusavio santykių stilių.

Kaltės jausmas

Tarkim, nesusilaikėte ir nubaudėte savo mažylį (aprėkėte ar sudavėte). Išgirdę baisų verksmą, akyse pamatę išgąstį ir skausmą, imate save kaltinti, jog pasielgėte netinkamai. Kodėl taip jaučiatės? Mūsų sąmonėje susidaręs tam tikras „supermamos“ įvaizdis, kurio labai norisi laikytis. Kad išvengtumėte kankinančio kaltės jausmo, pasistenkite suprasti, kad šis įvaizdis idealus, bet visai nerealus, ir niekada netiks įprastam paprastos moters gyvenimui. Ar galite įsivaizduoti, kas vyksta supermamos gyvenime, ar ji apskritai kada nors pavargsta, ar ji pykstasi su vyru, kur tuo metu dingsta jos vaikai, ir galiausiai, ką ji sako, matydama, kaip jos mažylis ramiausiai suverčia visą cukrinę į sriubą?..

(Bus daugiau)

Šaltinis: 7ya.ru