Štai kasdienis vaizdelis: ankstyvas rytas... Mama pilna rūpestėlių: visus pamaitinti, išleisti vyrą į darbą, vyresnįjį - į mokyklą, mažąją į vaikų darželį, o dar pačiai pasigražinti reikia (laukia svarbus rytinis susirinkimas). O čia ir prasideda: Indre, apsirenk raudoną suknutę su baltom gėlytėm ir lekiam!, atsakymas: Noriu rengtis geltoną! Dukryte, eikš susegsiu plaukučius!, o ši: Noriu eiti palaidais! Pažįstamas vaizdas?
Jei būtų pasiūlyta rengtis geltoną suknelę ir eiti palaidais plaukais, rezultatai būtų tokie patys svarbiausia paprieštarauti ir daryti savaip.
Jūsų mažylis nuo pat gimimo - nepakartojama ir unikali asmenybė. Bet 3-4 metų jame prabunda užsispyrėlis ožys. Namuose vien nervai, ašaros, tėčio diržiukas, mamos raminamieji... Norisi su tuo kažkaip susidoroti? Juk tai jūsų vaikutis ir jums brangi jo ramybė. Todėl neskubėkite bausti, susilaikykite nuo piktų riksmų ir pamėginkite laikytis paprastų taisyklių, kurios padės susitarti taikiai.
Pirmiausiai nustatykite ribas (kuo anksčiau tuo geriau). Vaikas turi žinoti, kas jam kategoriškai draudžiama. Tai susiję su aplinka ir daiktais, kurie gali būti pavojingi: negalima liesti degtukų, peilių, kišti bet ko į rozetę, persisverti per langą, grubiai elgtis su močiute, erzinti šunį, tampyti katę už uodegos, o paaugus (kai vaikščios vienas lauke ) kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, su jais išeiti.
Šie draudimai negali būti pažeisti jokiomis aplinkybėmis. Kaip matote, draudimų yra pakankamai daug, todėl, kad vaikui pasaulis neatrodytų kaip vienas didelis NEGALIMA, pasinaudokite gudrybe jei tik įmanoma, siūlykite alternatyvą. Be abejo, dideliu virtuviniu peiliu pjaustyti negalima, bet jei paimtume žaislinį peiliuką (arba neaštrų virtuvinį peiliuką), galima ko nors papjaustyti lėlytėms. Negalima karpyti kambario gėlių lapų, bet galima iškirpti jų iš popieriaus, arba sode karpyti žolės lapus (mamai prižiūrint). Negalima aplieti sofos vandeniu, bet jei išeitumėt į kiemą, galima laistytuvu ar buteliu vandens aplieti suoliuką.
Tai ne visada suveikia, bet čia galima pasinaudoti trečiąja gudrybe daryti nuolaidas ten, kur galima nusileisti. Jei prisimintume pavyzdį, kai ryte dukra pasirinko kitą suknelę. Paklauskime savęs ar tai jau taip svarbu? Greičiausiai, nelabai. Kam laukti barnių ir ašarų (kai vaikas išsiverks sau nuolaidą), geriau iškart persiorientuokite: Kitą suknelę? Oi, iš tiesų tau labiau tinka kita, ar panašiai. Tas pats ir su valgiu. Niekas nesako, kad reikia vykdyti vaiko norą pusryčiams valgyti šokoladą, pietums tortą, o vakarienei ledų. Bet kartais galima nemėgstamą košę pakeisti jogurtu, dribsniais. O pieną sultimis.
Būna taip, kad jūsų mažylis pradeda rodyti kaprizus, bet dar nepuolęs į isteriją. Štai tuo momentu pamėginkite perjungti jo dėmesį į ką nors kita. Kas toje situacijoje atrodys tinkamiausia. Pvz.: jei vaikas labai mėgsta padėti: nunešti, atnešti, jus gydyti ir pan., vos tik jis ims ožiuotis, staiga paprašykite jus gydyti, nes labai suskaudo galvą, atnešti vaistų, arba gaminkite ką nors kartu tegu padavinėja produktus.
Auklėjimo tikslais galima prikurti ir sekti vaikui pasakėles. Pvz: Gyveno kartą užsispyręs asiliukas. Jis dažnai neklausydavo mamytės ir jam nuolat nutikdavo nemalonūs dalykai. Kartą jis ryte labai ilgai negalėjo išsirinkti batukų, todėl pavėlavo į gimtadienio šventę visi gavo dovanų (išvardinkite visa tai, ką labiausiai vertina jūsų vaikas), o asiliukui nieko nebeliko.
Arba: Kartą mergaitė (berniukas) miegojo lovelėje ir jai į burną įskrido kaprizas... ir t.t. (toliau kurkite patys)
Sėkmės!
Tik nepamirškite, kad auklėjime gatavų receptų negali būti
Šaltinis: sestrenka.ru