{mosimage}Daugelis tėvų mano, kad norėdami būti teisingais tėvais, jie turi vienodai elgtis su visais savo vaikais. Iš tiesų viskas yra kiek kitaip. Tėvai gali skirtingai auklėti, skirtingai žiūrėti į savo vaikus, net jei tarp jų ir nedidelis amžiaus skirtumas. Bet taip galima elgtis tik tuomet, kai ir vaikams atrodo, kad tai yra teisinga.
Pavyzdžiui, rimtam, atsakingam vaikui galima patikėti daugiau pareigų namuose, nei vėjavaikiui jo broliukui, ir tuo pat metu leisti pirmajam daugiau, kontroliuoti jį mažiau. Svarbu, kad vaikai gerai suprastų tokios diferenciacijos priežastis.
Tokios pačios diferencijuotos turi būti ir bausmės, jei to reikia. Pavyzdžiui, jūs negalite pastatyti į kampą ir 11-ečio, ir 4-ečio, nors jie ir kartu prisidirbo. Tyrimai rodo, kad vaikai labai gerai suvokia skirtumą tarp vyresniojo ir jaunesniojo vaiko, kurie skiriasi tiek fizinėmis, tiek emocinėmis ir intelekto savybėmis.
Ko tikėtis?
Visi tėvai siekia, kad šeimoje tarp vaikų vyrautų taika ir sutarimas, tačiau praktika rodo, kad pasiekti šito yra labai sudėtinga. Vaikams patinka peštis dėl žaislų, erzintis. Nepaisant tėvų pastangų, konkurencija tarp brolių ir seserų natūralus procesas. Skirtingais vaikų amžiaus tarpsniais skiriasi ir jų konkuravimas.
Jaunesni nei 4 m.:
Konkuravimas iki 4 metų bene pats stipriausias. Ypač jei tarp jų mažesnis nei 3 metų skirtumas. Konkuruojama dėl tėvų dėmesio, nes šio amžiaus vaikai yra labiausiai priklausomi nuo tėvų.
Vyresni nei 4 m.:
Suėjus 4 metams, konkurencija tarp brolių seserų pamažu silpsta, bet 9-12 m. gali atsinaujinti su visa galingiausia jėga. Paprastai labiausiai konkuruoja tie vaikai, kurie tarpusavy yra panašūs charakteriu, interesais, amžiumi.
Kai amžiaus skirtumas labai didelis:
Kai šeimoje atsiranda mažylis, vyresnėlis paprastai kantriai priima jo atsiradimą, nes jau suvokia savo pranašumą bei pernelyg didelius skirtumus. Tačiau augant ir vystantis naujiems antrojo vaiko gebėjimams ir talentams, vyresnysis ima jausti grėsmę. Tai gali sukelti konkurenciją ir tėvams nesuprantamą jo agresiją. O mažylis jaučia pavydą vyresnėliui dėl tų privilegijų, kurias šis gauna dėl savo amžiaus.
Kaip užglaistyti konfliktus?
Leiskite vyresniajam pasirūpinti mažyliu. Perleiskite jam dalį atsakomybės. Iš pradžių jie labai noriai griebiasi rūpintis broliu ar sese, ir didžiuojasi, kad yra suaugę. Galite leisti kartu su jumis maudyti kūdikį vakarais, keisti sauskelnes, paskatinkite dainuoti mažyliui lopšines. Tačiau būkite pasiruošę ir tam, kad jūsų vyresnieji nenorės prižiūrėti mažylio. Neverskite jo, būkite taktiški. Galbūt nenoras susijęs su tuo, kad iki šiol visas jūsų dėmesys buvo skirtas tik jam, o dabar to nebeliko?
Nelyginkite vaikų tarpusavy, jiems girdint. Ypač venkite įvardinti labai aiškius vaikų skirtumus. Vaikai gali tai interpretuoti kaip kritiką ir nuspręsti, kad jį dėl to myli mažiau, nei brolį ar sesę.
Nesikiškite į vaikų ginčus ir barnius. Jei tai ikimokyklinukai, galbūt ir reikės jūsų įsikišimo, bet vyresni vaikai tikrai gali išspręsti ginčus patys. Ir niekada nepalaikykite vieno iš jų pusės.
Leskite suprasti vaikams, kad peštynės nebus toleruojamos. Įsitikinkite, kad jūsų vaikai gerai žino, jog nepakęsite prievartos tarp jų. Pagirkite juos, jei pavyko išspręsti konfliktą taikiai.
Nebauskite vieno iš vaikų, kitam matant. Jei vis dėlto reikia kažkurį nubausti, padarykite tai nuošaliau. Nes daugelis vaikų mėgsta paerzinti kitą už tai, kad šis buvo nubaustas ir pabrėžti savo pranašumą.
Pripažinkite vaikų teisę į asmeninę erdvę. Kiekvienas iš vaikų turi turėti savo asmeninių daiktų, kurių nevalia liesti kitiems vaikams, asmeninę erdvę (ypač tai svarbu vyresniems).
Šaltinis: detochka.ru