Jei jus erzina iš kampo į kampą namuose slampinėjantis ir nerandantis veiklos vaikas, neskubėkite apkrauti jo naudingais užsiėmimais. Daugelis specialistų mano, kad leisdami savo vaikams retkarčiais panuobodžiauti, suteikiame jiems galimybę lavinti kūrybinius gebėjimus. Suaugusieji linkę būti griežti ir piršti vaikams režimą – tačiau griežtumas ir režimas yra didžiausi vaikų fantazijos priešai. Jis tiesiog nebeturi kada pasvajoti.

Susižavėję ankstyvuoju vaikų ugdymu, tėvai mano: kuo anksčiau atsiskleis vaiko gebėjimai, tuo geriau jis realizuos save ateityje. Vos pramokę vaikščioti mergaitės jau lanko baleto mokyklėles, čiuožia ant ledo, berniukai laksto futbolo treniruotėse, vairuoja kartingus, o tėvai aukodami labai daug savo laiko, jėgų ir lėšų laukia didelių pasiekimų.
Pastaruoju metu daugelis pasaulio psichologų prakalbo apie tai, kad apkraudami savo vaikus užsiėmimais, nesuteikiame galimybės įsijungti jų vaizduotei. Iš ryto vaikai keliauja į darželį (piešia, skaičiuoja, lipdo ir kt.), vakare – į būrelį (sportuoja, muzikuoja, vaidina), šeštadieniais mokosi anglų kalbos mokyklėlėje.  Kiekviename užsiėmime pedagogai ir treneriai aiškina vaikui kaip ir ką reikia daryti. Viskas nuspręsta ir sugalvota už jį. Kai suaugusieji nieko vaikui neperša, jis ima fantazuoti pats, kūrybiškai tyrinėti aplinkinį pasaulį.

Turbūt ne kartą matėte, kaip valgantis vaikas įsistebeilija kažkur, o maistas aušta. Įprasta suaugusiųjų reakcija – kuo greičiau „pažadinti“ vaiką ir paraginti valgyti toliau. Bet ar tai teisinga? Galbūt tuo metu jis sugalvojo kažką nepaprasto! Mokslininkų tyrimai rodo, kad ypač kūrybingi vaikai dažnai mintimis atitrūksta nuo realybės. Biografai pasakoja, kad tokie vaikystėje buvo ir genijai Einšteinas bei Edisonas.  Pauzės aktyvioje veikloje padeda įsisąmoninti ir perdirbti naują informaciją.

„Man nuobodu!”

• Kartais vaikas turi nuobodžiauti. Tai stimuliuoja vaizduotę ir priverčia sugalvoti tokių dalykų, kurie anksčiau ir į galvą nešaudavo.

• Jei vaikas skundžiasi, kad jam nuobodu, neskubėkite sufleruoti, ką jam veikti. Leiskite pačiam susigalvoti. O mokysis jis bandymų ir klaidų metodu.

Kas trukdo kūrybiškumui?

Griežtumas ir režimas – fantazijos priešai.
Stenfordo universiteto mokslininkai palygino dvi mokinukų grupes. Viena grupė mokėsi pagal griežtą programą, o antrojoje mokymasis vyko žaidimų forma ir buvo skatinamas savarankiškas mąstymas. Paaiškėjo, kad pirmosios grupės mokinukai anksčiau išmoko raidyną ir skaičius, o antrosios grupės mokinukai geriau analizuodavo situacijas, ieškojo nestandartinių sprendimų. Vėliau šie „mąstytojai“ sėkmingiau mokėsi pradinėje mokykloje.

Kitą įdomų eksperimentą atliko britų psichologai: jie padalijo 50 piešti mėgstančių vaikų į dvi grupes. Pirmojoje vaikai dalyvavo piešinių konkurse, o laimėtojui buvo pažadėtas puikus prizas. Antrosios grupės vaikams pasiūlyta tiesiog nupiešti tai, kas jiems patinka. Rezultatai: pirmosios grupės vaikų piešiniai buvo kruopščiai atlikti, tačiau ne tokie emocionalūs, kaip antrosios grupės vaikų. Tų, kurie piešė tiesiog šiaip, darbeliai buvo įdomesni. Taip atsitiko todėl, kad griežtai reglamentuoti užsiėmimai vaikui tampa pareiga, ir čia nebelieka vietos žaidimui ir fantazijai. Taip pat jaučiasi ir suaugusieji, dirbdami nemėgiamus darbus.

Tai dar nereiškia, kad turime leisti vaikui absoliučiai viską. Žinoma, kad jam reikia užsiėmimų ir tam tikro režimo, tačiau nepamirškime, koks naudingas kartais būna nuobodulys.

Kaip namuose sudaryti tinkamą kūrybai atmosferą?

Vaikų vaizduotė beribė. Psichologai teigia, kad kai kurie paprasti pratimai padeda geriau atsiskleisti jų fantazijai.

• Stebėkite, kuo labiausiai domisi jūsų vaikas, su kuo jis žaidžia dažniau ir paskatinkite jo pomėgius.

• Netaupykite, pirkdami medžiagas jo darbeliams. Tegu jam niekada netrūksta spalvoto popieriaus, kartono, dažų, flomasterių, pieštukų, klijų, trafaretų ir t.t. Tegu vaikas pats juos susidėlioja spintelėje kaip nori, ir pats sprendžia ką ir kada daryti.
 
• Pirkite tokius žaislus/žaidimus, kurie lavintų vaizduotę. O jei mergaitei labai patinka lėlės, tegu jos turi daugybę drabužėlių.

• Leiskite vaikui žaisti ir su namų apyvokos daiktais. Daugelis vaikų su malonumu paverčia puodus – riterio šalmais, arba verda košę iš mamos karolių kolekcijos. Vaikas negali turėti visų pasaulio žaislų, bet jei tik jam leidžiama eksperimentuoti su daiktais, jis tikrai nepajus žaislų trūkumo.

• Apribokite televizoriaus žiūrėjimą. Pasak pediatrų, iki 2 metų vaikui geriau iš viso televizoriaus nežiūrėti, o iki 6-7 metų - nepraleisti prie TV ekrano ilgiau nei 1-2 valandas per dieną.

• Skaitykite kartu. Tai pats geriausias būdas išplėsti akiratį ir išmokyti vaiką fantazuoti. Vaiko knygeles sudėkite taip, kad jis visada galėtų pats jas pasiekti. Jei dar nemoka skaityti, tegu žiūrinėja paveikslėlius – tai taip pat lavina kūrybinį mąstymą.