Tyrimas atliktas visose projekto partnerių šalyse. Lietuvoje buvo tiriama tėvystės atostogose esančių vyrų bei Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų nuomonė; Danijoje, Islandijoje ir Maltoje buvo apklausiami tėvai ir jų darbdaviai. Tyrimą Lietuvoje atliko Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro mokslininkai.
Tyrimo tikslas buvo atskleisti tėvystės atostogas ėmusių vyrų motyvus, jų susitaikymo su aplinkinių reakcijomis ir kliūtimis strategijas, taip pat ištirti, kokią įtaką tėvystės atostogos turėjo tėvo, vaiko ir motinos tarpusavio santykiams. Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų apklausos tikslas - išsiaiškinti jų nuomonę apie aktyvesnį vyrų dalyvavimą šeimos gyvenime, tėvystės/motinystės atostogų teisinio reguliavimo ypatumus ir priemones teisinei bazei tobulinti, kitų šalių patyrimą šioje srityje.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių tėvus išeiti tėvystės atostogų, buvo finansiniai argumentai. Tiems, kas oficialiai uždirba mažiau, imti motinystės ar tėvystės atostogas nėra finansiškai naudinga.
Daugiau nei pusei respondentų neiškilę jokių problemų su darbdaviais, jie nesipriešinę ir viską greitai sutvarkę. Nors kolegos ir buvo nustebę, vyravo teigiamos reakcijos. Ne vienas paminėjo, kad jų sprendimą lydėjo lengva bendradarbių ir kolegų pašaipa. Su didžiausiomis problemomis tėvai susidūrė Sodroje. Nors 2002 metų Lietuvos Respublikos darbo kodeksas garantuoja tėvo teisę pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir grįžti į tą pačią darbo vietą, pačioje Sodroje dažnas darbuotojas nieko apie jas nebuvo girdėjęs, todėl vyrai buvo siuntinėjami iš vieno kabineto į kitą. Dauguma artimųjų ir net nepažįstamų asmenų suprato tėvystės atostogose esančius vyrus. Pradinį aplinkinių nustebimą dažniausiai lydėjo jų pagarba išdrįsusiam tai padaryti vyrui.
Daugiau nei pusė Seimo narių sutinka, kad valstybė turi prisiimti atsakomybę už lyčių lygybės šeimoje ir visuomenėje užtikrinimą. Jie beveik dvigubai dažniau nei ministerijų atstovai linkę tikėti, kad įstatymais įteisintas didesnis vyrų dalyvavimas vaikų priežiūroje galėtų bent kiek priartinti visuomenę prie realios lyčių lygybės Lietuvoje. Šiuos duomenis lyginant su 2000 m. daryta panašia politikų apklausa, matyti, kad politikų nuostatos vyrų vaidmens vaikų priežiūroje atžvilgiu liberalėja. Savitai "netradicinis" politikų požiūris į šiuolaikinį vyriškumą ir moteriškumą rodo, kad moterų pirminis vaidmuo globojant vaikus jau nėra laikomas savaime suprantamu dalyku, o vyro dalyvavimas vaikų priežiūroje stiprina šeimos ir visuomenės socialinę gerovę.
Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad reikia įstatymiškai reglamentuoti šeimai draugiškos darbo aplinkos kūrimą, taip pat išplėsti darbdavių įsipareigojimus teikti paramą tėvams, einantiems tėvystės atostogų, ir didinti tėvystės/motinystės pašalpos dydį. Reikšminga pripažinta ir informacijos apie tėvystės atostogas sklaida.
Daugumai tėčių tėvystės atostogos nekėlė pavojaus jų vyriškumui. Visi tėčiai neabejojo savo kaip vyrų tapatybe, nepaisydami skeptiškų ar neigiamų aplinkinių reakcijų. Pasak tėčių, vyrai gali išreikšti savo vyriškumą prižiūrėdami vaiką ir juo rūpindamiesi. Daliai apklaustų tėvų tėvystės atostogos - savotiškas atsipalaidavimas nuo profesinės karjeros, tačiau daugumai tai sunkus darbas. Paklausti, ar jie atitinka tradicinio vyro įvaizdį, dauguma tėčių atsakė, kad neatitinka arba nelabai atitinka. Rūpinimasis vaiku ir atsakomybė už jį teigiamai veikia tėvus, padeda jiems patirti savo emocines bei globėjiškas puses ir išsiugdyti jautrumą vaiko vystymuisi bei jo reikmėms.
Apklausa ES šalyse 2004 m. parodė, kad vyrai labiau pasinaudotų tėvystės atostogų teise, jei būtų didesnės piniginės kompensacijos (38%), geresnės darbo ir karjeros garantijos atostogų metu ir po jų (30%), geresnis informavimas (27%), palankesnis vadovų bei kolegų vertinimas (23%), galimybė dalintis atostogas su motina arba imti atostogas dalį dienos (18 %).
Pasak reprezentatyvios 2002 m. apklausos "Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje", svarbiausios "normalaus" arba "tikro" vyro savybės, kurias pabrėžia ir moterys, ir vyrai, yra sugebėjimas uždirbti pinigus (72% respondentų), nagingumas, mokėjimas atlikti "vyriškus" buities, techninius darbus (67%); vaikų aprūpinimas, priežiūra ir auklėjimas (67%) bei savo moters globojimas (66%). Iš apklausos matyti, kad ir Lietuvos moterys, ir vyrai esminiu vyro bruožu laiko jo kaip šeimos maitintojo vaidmenį.
Nuo 2004 m. kovo 1d. Lietuvoje mokama motinystės/tėvystės pašalpa sudaro 70% uždarbio dydžio. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2005 metų 1 ketvirčio duomenimis šias pašalpas Lietuvoje gavo 98,8% moterų ir tik 1,2% vyrų.
Šaltinis: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba