{mosimage}Prieš kokį 40 metų, kai skyrybos nebuvo toks dažnas reiškinys kaip dabar, kiekvienam mažam vaikui tėčio išėjimas iš namų buvo didžiulė katastrofa. Šiandien skyrybų tiek padaugėjo, kad vaikų, likusių be vieno iš tėvų, niekas nebado pirštais ir negražiai nepravardžiuoja. Tačiau tai nereiškia, kad problemų neliko. Kiekvienam vaikui, net jei jis to ir nepripažįsta, norisi turėti ir mamą, ir tėtį. Dažniausiai tie, kurie slepia savo jausmus, kenčia žymiai stipriau, nes turi susitvarkyti su savo išgyvenimais vienumoje.

Kartais mamoms atrodo, kad tėvo išėjimas iš namų vaiko sieloje nepaliko jokio pėdsako, nes mažylis visai neklausinėja apie tėvelį, bet štai jau trys metai, kaip tėvai išsiskyrę, o vaikas, piešdamas šeimą, šalia savęs vis piešia tėtį... Jei jūsų dukra ar sūnus neklausinėja apie tėtį, tai dar nereiškia, kad jam visiškai nerūpi. Vaikai greit pagauna suaugusiųjų nuotaikas, jų intuicija yra stulbinanti.

Pavyzdžio nebuvimas

O, kad galima būtų mokėti jaunystėje atleisti, o senatvėje – sugrąžinti laiką atgal ir pasitaisyti, mūsų vaikai ir mes patys būtume laimingesni. Jau kelios kartos auga be vieno iš tėvų. Jei tai vyksta vienos šeimos ribose (tai yra močiutė augino dukrą be tėvo, dukra taip pat išsiskyrė ir augino vaiką viena), tai ir palikuonys rizikuoja patirti fiasko šeimyniniame gyvenime. Vaikai nesąmoningai perima šeimos santykių modelį, bendravimo su priešingos lyties žmonėmis modelį, matydami, kaip mama elgiasi su tėvu, o močiutė – su seneliu. Augdami be tėvo, berniukai nemato vyriško elgesio etalono, nuolat būdami moteriškoje aplinkoje, jie nesąmoningai išmoksta moteriškai reaguoti į įvairias situacijas, todėl ateityje, atsidūrę vyro ir tėvo pozicijoje, neretai pasielgia nevyriškai, sukeldami savo žmonos nepasitenkinimą.

Skyrybų atveju, nedrauskite tėčiui lankytis pas vaiką. Geriau „ateinantis“ tėtis, negu jokio.

Kam reikalingas „ateinantis“ tėtis?

Ką jis gali duoti vaikui? – dažniausiai klausia motinos.

- Jis egoistas; ateina tada, kai jam šauna į galvą, po to vėl dingsta kaip į vandenį;
- Jis neauklėja vaiko, tik žaidžia ir lepina;
- Jo vizitai, dovanėlės ir t.t. – tik noras pasirodyti;
- Jis nemoka elgtis su vaiku, jų pasivaikščiojimai, pramogavimai baigiasi peršalimais, traumomis ir t.t.

Čia yra dalis tiesos, tačiau tai labai moteriškas požiūris į situaciją. Pamirškime savo nuoskaudas, savimeilę, nes kalba eina apie tai, kas svarbu vaikui. Jam svarbu kas kita - tėtis jo nepamiršo. Pats baisiausias dalykas mažyliui yra suvokimas, kad tėtis jo nebemyli, jį paliko ir pamiršo. Nesuprasdamas suaugusiųjų skyrybų motyvų, vaikas jaučiasi kažkuo prasikaltęs, traktuoja situaciją savaip, „vaikiškai“. Jei mama kala į galvą mažyliui, koks jo tėtis blogas, vadinasi ji blogai kalba ir apie jį patį.

Žaidimai, kuriuos vaikas žaidžia su tėčiu yra labai svarbūs. Nepaisant viso motiniško rūpestingumo, jam trūksta vyriško dėmesio, nes mama – tai ne tėtis. Ir jei tik įmanoma, tegu jis ateina ir netgi „moko gyventi“, jei tik šis žmogus nėra sadistas ir alkoholikas.

Kaip atsikratyti įtampos

Reikia pasidalyti įtakos zonomis. Pavyzdžiui, buvęs vyras savaitgaliais pramogauja su vaiku, moko jį matematikos, dirbti kompiuteriu ir pan. – tai, ko jūs nelabai mokate, ar neturite laiko mokyti. O jūs nesikiškite į jo „daržą“ ir greit įsitikinsite, kad ir jis nustos jus „mokyti gyventi“. Juk paprastai vyrai taip elgiasi tuomet, kai neturi galimybės daryti įtaką ir veikti. Geriausia, kad vyras ateitų į jūsų namus, tuomet ir rizikos, kad peršaldys vaiką gatvėje, nebeliks. Tačiau jei jūsų santykiai per daug įtempti, leiskite jiems išeiti drauge. Jei matote, kad vaikas nenoriai pasakoja apie pasimatymus su tėčiu, neklausinėkite primygtinai, tačiau nereikia ir demonstratyviai vengti pokalbio. Jau pati „ateinančio tėčio“ situacija nėra natūrali, šį nenatūralumą reikia kiek galima labiau sušvelninti, o ne aštrinti.
 
Nesantaikos vaisius

Net jei skyrybos praeina gana ramiai, vis tiek jos nebūna neskausmingos. Kažkurį kankina pavydas, kažkam be galo gaila prarastos meilės. Neretai įsiplieskia tokios aistros, kad žmogus, pametęs galvą elgiasi taip, kad po keleto metų jam būna gėda prisiminti savo poelgius. Jei į tai įtraukiami ir vaikai, jie patiria psichologinę traumą. Vaikai nesugeba susigaudyti kuris yra kaltas, o kuris teisus.  Baisiausia, kai nesantaikos vaisiumi tampa jis pats. Tuomet jau garantuoti elgesio ir asmenybės sutrikimai, neurozė, kurie žaloja vaiko psichiką, ateitį ir likimą.

Nauja santuoka

Ir kitas klausimas – ar verta stimuliuoti vaiko bendravimą su „ateinančiu tėčiu“, jei jūs dar kartą ištekėjote? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Labai daug kas priklauso nuo to, kiek patėvis sugeba ir nori pakeisti vaikui tėtį. Jei patėvis nusiteikęs tam, o „senasis tėtis“ per daug nesiveržia dalyvauti jo auklėjime, turbūt geriau skirti visas jėgas naujos šeimos sulipdymui, kol dar pavydas nepradėjo jos graužti, nes kaip žinia, daugelis vyrų, kaip vaikai, yra labai pavydūs, nors ir stengiasi tai užmaskuoti.

Šaltinis: kleo.ru