{mosimage}Šiais laikais Švento Valentino dieną įsimylėjėliai siunčia vieni kitiems Valentino atvirukus. Jie atsirado dar Amžiaus viduryje, kai įsimylėjėliai meilės žodžius vienas kitam dainuodavo ar išsakydavo. O raštu rašyti "valentinukai" pasirodė XV amžiuje. Pats seniausias jų, manoma kad XV amžiaus, eksponuojamas Britanijos Muziejuje.
Pirmasis sukurtas Valentino atvirukas priskiriamas Orleano hercogui Čarlzui (1415 m.), tuo metu sėdėjusiam kalėjimo vienutėje, ir savo nuobodulį bandžiusiam išsklaidyti rašant meilės laiškus savo žmonai.
Anksčiau popierinėmis Valentino atvirutėmis keisdavosi vietoje dovanėlių. Taip jie ypač išpopuliarėjo Anglijoje. Valentinukus darydavo iš spalvoto popieriaus, rašydavo į juos spalvotu rašalu.
O įsimylėjėlių išradingumui, kuriant atvirukus, nebuvo jokių ribų. Patys talentingiausi į valentinukus rašydavo akrostichu (tai toks eilėraščių rašymo būdas, kai pirmosios kiekvienos eilėraščio eilutės raidės sudaro žodį, o šiuo atveju - mylimojo vardą). Atvirukus iškarpydavo mažyčiais peiliukais arba mažyte adatėle išbadydavo žiedo formą, spalvodavo juos per trafaretus, kurdavo valentinukus-dėliones (puzzle) ar mįsles, imituodavo viduramžių rašmenis su spalvotais paveikslėliais.
Iki XVIII a. vidurio valentinukai dar negalėjo plačiai pasklisti dėl tuometinių pašto paslaugų brangumo. Jos net vidutinės klasės žmonėms buvo ne pagal kišenę, o be to, pašto pristatymo išlaidas apmokėti turėdavo ne siuntėjas, o gavėjas. Tad lengvabūdiško meilės laiškelio apmokėjimas numarindavo bebundančią meilę. Laimei, civilizacija šiuos barjerus nugalėjo.
XIX a. pr. pradėta serijinė Valentino atvirukų gamyba. Iš pradžių tai buvo juodai-balti piešinėliai, piešti rankiniu būdu fabrike.
Pats sudėtingiausias dalykas, kuriant valentinukus, buvo tekstas. Jame būtinai turėjo būti žodžiai: "Aš myliu tave." O visa kita - kiekvieno fantazijos reikalas. Štai, pavyzdžiui, banalus laiškelis: "Mylimoji, Myliu tave net labiau už save. Mano jausmai tau kasdien stiprėja ir jau visai greitai aš nebegalėsiu įsivaizduoti savo gyvenimo be tavęs". Arba: "Mylėk mane taip, kai aš tave".
Originaliau galėtų skambėti štai toks laiškelis :
"Jūs kaip lazerio spindulys perkirtot mano gyvenimą, ir likot jame, kaip pastovus interferencinis paveikslas. Kai jūs einate pro šalį, aš jaučiuosi kaip visiškai juodas kūnas, nes sugeriu absoliučiai visas bangas, kurias jūs išspinduliuojat. Vis dėlto jūs visada nuo manęs laikotės per fokusavimo atstumą. Mudu esam kaip du atomai skirtinguose molekulės kampuose. O pamenat, mes studijavome įvairias deformacijos rūšis? Man norisi tikėti, kad vienos iš jų rezultate mes nors truputėlį priartėsime prie vienas kito." :)))
Vis dažniau įsimylėjėliai sveikina vieni kitus virtualiai. Beje, būtent elektroniniu paštu kažkada sėkmingai pasinaudojo ir Bilas Geitsas, taip užkariavęs dabartinę savo žmoną.
Šv. Valentino dieną net patys droviausi įsimylėjėliai žengia pašėlusiai narsų žingsnį ir prisipažįsta mylintys. Tuo labiau, kad šią dieną bet koks dėmesio parodymas - gėlės, saldainių dėžutė ar atvirukas, bus suprastas kaip meilės prisipažinimas.
Supermama.lt