{mosimage}Šiuolaikinių Valentino dienos atvirukų prototipas buvo legendinio Šv. Valentino atsisveikinimo laiškelis. Vėliau atsirado dar daugybė Meilės dienos simbolių.
Pavyzdžiui, germanų tautos turi specialią gėlių kalbą, kuria galima daug pasakyti Šv. Valentino dieną:
Akacija, geltona - slapta meilė
Alpių našlaitė - nekaltybė, neryžtingumas
Gvazdikas, raudonas - mylėčiau tave karštai ir aistringai!
Herberas - tu viską darai teisingai
Jazminas - tu tiesiog žavinga!
Dobilas, keturlapis - būk mano!
Varpelis - mūsų širdys plaka kaip viena
Pakalnutė - savo širdy išsaugosiu tavo atvaizdą
Lelija, ugninė - aistra
Saulutė - norėčiau būti arčiau tavęs
Saulutės - tu padarei mane laimingą!
Neužmirštuolė - tikroji Meilė
Orchidėja - pagarba, norėčiau būti artimas tau
Papartis - susižavėjimas
Persikas (gėlė) - žavesys
Gebenė - ištikimybė
Pomidoras (gėlė) - vaikiškas linkėjimas
Rododendras - ką tik užgimusi meilė
Našlaitės - kuklumas
Frezijos - švelnumas
Chrizantema, raudona - artima meilė
Chrizantema, balta - atvirumas
Rožė, balta - nekaltumas
Rožė, raudona - aistringa meilė
Rožė be spyglių - tu nepasiekiama
Rožė, sidabrinė - susitiksime mėnesienoje
Tautų tradicijose taip pat išliko keletas apeigų ir prietarų, susijusių su Šv. Valentino diena. Vienas jų - sena tradicija traukti burtus. Mergina ar jaunuolis užrašydavo potencialių mylimųjų vardus ant lapelių, susukdavo į kamuoliuką ir dėdavo į molinius rutuliukus. Rutuliukus sumesdavo į vandens stiklinę. Pirmas popierėlis, ištrūkęs iš molio, būdavo laimingasis - su būsimo mylimojo vardu.
Be to, buvo tikima, kad būsimas mylimasis atrodys taip, kaip pirmas sutiktas, pamatytas vyriškis Šv. Valentino rytą.
Pagal kitą prietarą - koks jaunuolis prisisapnavo merginai naktį prieš Valentino dieną, tas ir bus išrinktasis. Prieš miegą mergina turėjo išvirti kiaušinį (kietai), o štai ką su juo po to reikėjo daryti įvairiose vietovėse skirtingai aiškinama...
Šv. Valentino vakarėlių metu romantiškus simbolius slėpdavo tortuose. Kiekvienas svečias gavęs gabalėlį, ieškodavo specialios emblemos, kuri reiškė sėkmę. Būdavo dovanojami tokie simboliai kaip: ryžiai - reiškiantys vestuves, žiedas - reiškiantis susižadėjimą ar santuoką, monetos - reiškiančios turtingą porą. Kartais jaunuoliai dovanų gaudavo raudoną pirštinaitę - tai reiškė, kad jis merginai patinka.
Širdis - kadaise žmonės tikėjo, kad tokie jausmai kaip meilė, sėkmė, pyktis, baimės slypi širdyje; vėliau imta manyti, kad tik meilės jausmas yra širdyje. Šiais laikais širdis - meilės ir Šv. Valentino dienos simbolis.
Kupidonas - Meilės deivės Veneros sūnus. Jis gali priversti žmogų įsimylėti paleidęs į jį vieną iš savo stebuklingų strėlių.
Raudona rožė - Veneros gėlelė. Raudona - stiprių jausmų spalva. O raudona rožė - meilės gėlė.
Pas mus tradiciškai manoma, kad meilę simbolizuojantys paukščiai - balandžiai. Ir deivės Veneros mylimiausi paukščiai buvo balandžiai. Jie visą gyvenimą nekeičia partnerio, kartu rūpinasi savo paukščiukais. Šie paukščiai simbolizuoja ištikimybę ir meilę. O Afrikoje meilės paukščiais vadinamos spalvotosios papūgos, dažniausiai jos turi raudoną snapą. Jos pavadintos meilės paukščiais dėl to, kad susiradę poras, tupi viena prie kitos labai susiglaudę.
Žiedai - daugumoje šalių žmonės susižadėdami ar tuokdamiesi apsimaino žiedais. Prieš 2-3 šimtmečius buvo labai populiaru susižadėti Šv. Valentino dieną.
Pirštinės - kadaise, vyriškiai piršdamiesi "paprašydavo moters rankos". Ranka tapo meilės ir vedybų simboliu. Vėliau ir pirštinaitės buvo laikomos santuokos simboliu.
Nėriniai - prieš šimtmečius moterys nešiodavosi nėriniuotas nosinaites. Jei nosinaitė iškrisdavo, šalia esantis vyriškis turėdavo pakelti ją nuo žemės ir gražinti. Kartais damos specialiai "pamesdavo" nosinaitę, kad susipažintų su joms patikusiu vyru. Nėriniai labai susiję su meilės romanais.
Šaltinis: km.ru