{mosimage}Šventojo Valentino diena kilusi dar iš senovės Romos laikų šventės Dievo Fauno garbei (globojusio gyvulių bandas, viena jo pravardžių - Luperkas) - Luperkalijos, kuri buvo kasmet švenčiama vasario 15 dieną. Tai būdavo gausybės šventė.
Vieną dieną prieš Luperkaliją, būdavo minima romėnų santuokos, motinystės ir moteriškumo deivės Junonos bei dievo Pano šventė. Šią dieną merginos rašydavo meilės laiškelius. Juos sumesdavo į didžiulę urną, o vyrai juos iš ten traukdavo. Po to vyrai imdavo merginti tą panelę, kurios meilės laišką ištraukdavo.
Šventojo Valentino dieną kadaise vadino "Paukščių vestuvėmis". Anksčiau manyta, kad paukščiai poruojasi būtent 2-ojo metų mėnesio 2-ą savaitę.
Senovės Romoje kadaise gyveno gydytojas, vardu Valentinas. Jį netgi galima būtų pavadinti "gydytoju-gastronomu", nes jis labai rūpindavosi, kad vaistai, kuriuos jis išrašydavo ligoniams, būtų malonaus skonio. Nuostabų vaistų skonį jis išgaudavo sumaišęs karčias mikstūras su vynu, pienu ar medum. Jis net žaizdas praplaudavo vynu ir naudojo žoleles skausmui malšinti. Šventasis Valentinas taip pat buvo ir pamokslininkas. Nors tais laikais krikščionys Romoje buvo persekiojami, jis tapo kunigu. Šv.Valentinas gyveno Klaudijaus II-ojo, daugybės grobikiškų karų, laikais. Kai Klaudijui iškilo problemų renkant naują armiją, jis nusprendė, kad taip yra dėl karių prisirišimo prie savo žmonų ir šeimų. Jis uždraudė santuokas ir sužadėtuves.
Valentinas melsdavosi už savo pacientų sveikatą, o taip pat slapta sutuokdavo įsimylėjėlių poras. Kartą Romos imperatoriaus kalėjimo prižiūrėtojas pasibeldė į Valentino namų duris. Už rankos jis vedė savo aklą dukterį. Jis išgirdo apie gydomąsias Valentino galias ir meldė jo išgydyti dukters aklumą. Valentinas žinojo, kad merginos negalia praktiškai nepagydoma, tačiau davė žodį, kad padarys visa, kas įmanoma, kad ją išgydytų. Jis paskyrė merginai tepalo akims ir liepė vėliau ateiti dar kartą.
Praėjo keletas savaičių, tačiau regėjimo mergina taip ir neatgavo. Tačiau tėvas su dukra neprarado tikėjimo gydytojo Valentino galiomis ir tęsė gydymą. Kartą Romos kariai įsiveržė į Valentino namus, sunaikino vaistus ir suėmė jį dėl religinių įsitikinimų.
Sergančios merginos tėvas, sužinojęs apie Valentino suėmimą, norėjo įsikišti ir padėti, tačiau tai buvo ne jo jėgoms. Valentinas žinojo, kad bus greit nuteistas. Jis paprašė prižiūrėtojo duoti jam rašalo, popieriaus ir plunksną, greit parašė merginai atsisveikinimo meilės laišką. Valentinas buvo nuteistas myriop tą pačią dieną, vasario 14-ąją , 270 m.
Kai tėvas grįžo į namus, jį pasitikusi dukra atsivertė raštelį ir rado jame geltonąjį šafraną. Raštelyje buvo parašyta: "Nuo tavojo Valentino". Mergina pasidėjo šafraną ant delno ir išvydo žėrinčią jo spalvą. Įvyko stebuklas - mergina praregėjo!
496-aisiais Romos popiežius Gelasijus paskelbė vasario 14-ą Šventojo Valentino diena.
supermama.lt