{mosimage} Dažnai tėveliai, perkantys savo mažamečiams vaikams (6-9 metų amžiaus) kompiuterį, yra įsitikinę, kad daro tai jų pačių naudai. Logika paprasta: kuo anksčiau jis įvaldys "kompiuterinį raštingumą", tuo geriau. Ir štai mažylis kiauras dienas prasėdi prie kompiuterio, o tėvai net susigraudinę žvelgia į savo numylėtinį, naiviai manydami, kad štai tokiu būdu galima užauginti naująjį Bilą Geitsą.
Vis dėlto, britų psichologai mano, kad tėvai turi suvokti vieną dalyką, kad jų mažyliui gresia didelis pavojus. Moksliniai tyrimai, kurių rezultatai buvo publikuoti viename populiariausių medicinos žurnalų 1999 metais, įrodė, kad vaiko didžiulis pomėgis dirbti kompiuteriu (net jei tai mokomosios ugdymo programos) iki 10 metų, gali pristabdyti jo intelektinį bei fizinį vystymąsi, užgniaužti domėjimąsi įprastais vaikiškais žaidimais ir bendravimą su bendraamžiais. Tokie šalutiniai efektai vėliau gali sukelti socialinės adaptacijos sutrikimų, uždarumą, žalingus įpročius ir potraukius, leidžiančius pabėgti nuo tikrovės.
Be to, psichologų nuomone, valandos, praleistos bendraujant kompiuteriu, gali tapti tolesnių vaiko neadekvačių veiksmų priežastimi. Dažnai šalutinis efektas pasireiškia jaunojo programuotojo siekiu viską patikrinti ir patirti pačiam. Atrodytų, kad čia blogo, bet tik tuo atveju, jei tai realu, o ne virtualu. Suaugusiajam tai nėra jau taip blogai, bet vaikui gali sutrikti elementari savisauga (juk žaidimą ar mokymosi programėlę galima iš naujo perkrauti ir viską ištaisyti, o gyvenime ir su sveikata viskas kitaip). Tyrinėtojai mano, kad užsiėmimai kompiuteriu tokiame ankstyvame amžiuje ne tik kad nepadeda vaizduotės ugdymui, gebėjimui sukoncentruoti dėmesį, bet greičiau atvirkščiai.
Todėl mokslininkai pataria auklėti vaikus vadovaujantis tradiciniais metodais. Iki 10-11 metų vaikui žymiai saugiau ir naudingiau jo fizinei bei psichinei sveikatai žaisti konstruktoriumi, dainuoti ir šokti, nei gyventi virtualiame pasaulėlyje.
Šaltinis: http://rusmg.ru
