Saulėtas pavasaris ir vasara mažyliams pats smagiausias metas. Jie daug būna lauke, saulėje, bet pavojaus pajusti dar negali. Pasirūpinti vaikų oda - jūsų užduotis. Vaikų oda yra jautresnė išorės poveikiui ir daug švelnesnė, nei suaugusių. Vaikystėje viršutinis odos sluoksnis (epidermis) dar nėra pilnai išsivystęs, jis labai plonas. O juk būtent epidermis užtikrina apsaugą nuo išorės poveikio. Plonas epidermis greičiau išdžiūva veikiamas saulės bei jūros vandens ir prasčiau išlaiko drėgmę.
Be to apsaugos nuo saulės spindulių sistema mažylių organizme formuojasi ilgai. Ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną pradeda efektyviai veikti tik 2-ųjų gyvenimo metų pabaigoje 3-ųjų pradžioje. Iki šio amžiaus saulė lengvai sukelia odos paraudimus, susierzinimą, pigmentinių dėmių atsiradimą. Kūdikis įdega netolygiai.
Nepamirškite, kad saulė tai ne vien ultravioletiniai spinduliai, bet ir galinga šilumos energija. Mažo žmogaus organizmas nesugeba reguliuoti šilumos apykaitos, todėl mažyliai taip dažnai patiria šilumos smūgį.
Atrodytų, reikia apriboti mažylių buvimą saulėje ir tiek. Bet juk saulė būtina vitamino D gamybai organizme, visai jo kaulų sistemai. Be to, saulė turi ir antibakterinį poveikį, padeda formuotis imuninei sistemai, gerina nuotaiką. Be saulės spindulių laiminga vaikystė neįsivaizduojama. Todėl taip svarbu apsaugoti vaiką nuo saulės pavojų ir leisti pasiimti iš jos visa, kas naudinga ir būtina.
Pirmasis kontaktas. Tėvai dažnai klausia: Nuo kada kūdikiui galima būti saulėje? Pediatrų nuomonė čia vieninga. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Net ir būdamas šešėlyje, jis gauna maždaug pusė viso ultravioleto kiekio. Mažyliams reikėtų dėvėti ilgas rankoves bei plačiabryles kepuraites. Net ir trumpas pasibuvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali stipriai pakenkti mažyliui.
Antraisiais gyvenimo metais reikėtų ir toliau vengti žaisti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tačiau jei būsite šešėlyje, vaikas jau gali būti apvilktas ir trumpais, atviresniais drabužėliais. Jei saulė labai aktyvi, ypač keliaujant su vaiku Pietinėse šalyse, atrviras kūno vietas reikia ištepti apsauginiu kremu.
Tik trečiaisiais gyvenimo metais vaikui jau galima būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Būtinos salygos: pečiai pridengti drabužio, veidas apsaugotas plačiabrylės skrybėlės ar kepurės su snapeliu, atviri odos plotai ištepti apsauginiu kremu.
Kad vaiko oda susipažintų su saulės spinduliais, iš pradžių reikėtų pradėti prie jų pratintis po keletą minučių per dieną. Po poros savaičių mažylio organizmas adaptuosis prie naujų sąlygų ir galės būti saulėje ne daugiau kaip 2 valandas per dieną. Pačios saugiausios dienos valandos: 9-11 val.ir nuo 16 val. iki vakaro. Nuo 11:30 iki 15-16 val. buvimas saulėje yra pavojingas. Nepamirškite, kad debesys praleidžia iki 75% ultravioletinių spindulių.
Kosmetika, sauganti vaikų odą nuo saulės
Kad apsaugotumėte atviras kūno vietas nuo saulės, naudokite kremus su ultravioleto filtrais. Filtro aktyvumo lygis, apsauginis kremo faktorius žymimas SPF. SPF nurodo veikimo laiką ir UV spindulių sugėrimo procentą. Be apsaugos jautri vaikų oda gali išbūti veikiama saulės ne ilgiau kaip 5-10 minučių. Todėl vaikams skirtų apsauginių kremų SPF neturi būti mažesnis nei 15-20. Pavyzdžiui, jei naudosite kremą su SPF 20, vaikas saulėje galės būti saugus: 5 min x 20 = 100 min (tai yra apie 2 valandas).
Ne visada aukštas SPF reiškia saugumą. Pagal sudėtį apsauginiai kremai skirstomi į cheminius ir fizinius. Saugiausi vaikui yra fiziniai UV filtrai. Jie spinduliavimą atspindi ir išskaido. Jų receptūroje yra mikroninių ZnO ar TiO2 oksidų dalelių. Jie rekomenduojami, kai UV spinduliavimas yra labai intensyvus paplūdimiuose ir pan. Po maudynių jūroje ar baseine, vaiko odą gerai nusausinkite ir dar kartą ištepkite apsauginiu kremu.
Labai aukštą SPF turintys cheminiai UV filtrai efektyviai saugo odą nuo saulės, bet dažniau nei fiziniai kremai sukelia alergines ir fotoalergines vaikų odos reakcijas.
Ką daryti po saulės vonių?
Po buvimo saulėje vaiką reikėtų nuprausti, kad ant odos nebeliktų apsauginės priemonės likučių. Po to odą gerai nusausinti ir lengvais masažuojamais judesiais patepti vaikišku kremu ar specialia priemone, skirta odai nuraminti po deginimosi. Paprastai jų sudėtyje būna minkštinančių ir raminančių odą komponentų.
Jei vaikas stipriau nudegė, nudegusias vietas reikia atvėsinti (pavyzdžiui kefyru, natūraliu jogurtu, agurko skiltelėmis) ir patepti vaikišku kremu, geriausia su lakišium. Tai padės išgydyti uždegimą ir atstatyti odos ląsteles.
Jei vaikas pasidarė irzlus, vemia, pakilo temperatūra, gali būti, kad jis patyrė šilumos smūgį. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Tikėkimės, kad po šių rekomendacijų gydytojo jums neprireiks!