{mosimage}Dieta – ne žygdarbis, o gyvenimo norma. Gerais norais kelias grįstas į pragarą. Galima viską žinoti, viską suprasti ir netgi norėti, bet nieko nedaryti. Na negali žmonės suimti savęs į rankas! Paprastai jie dietos laikosi 2-3 dienas, daugiausia – savaitę.

Matėm mes tokių vargšelių – ratilai po akimis, susisieloję, lyg ką tik amžinojo atilsio būtų palydėję artimą draugą, jie nesugeba galvoti apie nieką kitą, išskyrus maistą. Ir dar apie tokį, kurio valgyti neturėtų: koldūnus, dešreles, keptas bulvytes, mėsainius... sąrašas  praktiškai be pabaigos. Paprasčiausiai taip jau mes kvailai surėdyti: kai tik mums ko nors negalima, mums būtinai prisireikia būtent to.

Ypač sunku toms moterims, kurios turi atlikti šventą pareigą – pamaitinti šeimyną. Įsivaizduokite: jūs vos gyva vien vandeniu ir duona, vos pavelkate kojas iš bado, ir tuo tarpu didvyriškai kepate blynelius ar pjaustote mišrainę. Tokios kančios ir priešui nepalinkėtum! O šių pastangų rezultatus galima nuspėti milimetro tikslumu: dieta pasmerkta. Keletas tokių dienų, savaitė – ir šeimininkė palūš.

Nejaugi visa tai uždaras ratas, iš kurio neįmanoma išsiveržti? Mes įsitikinę, kad ne. Kovoti su pagundomis ne tik kad galima, bet ir reikia. Bet kokį reikalą reikia sutvarkyti iki galo.

Nereikia būti žymiu specialistu, kad suprastum, jog  viskas čia slypi – psichologijoje. Akivaizdu, kad negalintys atsikratyti viršsvorio, nuo pat pradžių kažką daro ne taip: į dietą žiūri, kaip čia švelniau pasakius, kaip į stabligę, vėžį ir marą kartu paėmus. Arba kaip į vizitą pas stomatologą, pas kurį nebuvo jau “n” metų ir dabar ruošiasi atsiimti už visą tą laiką! O dieta iš esmės yra tik racionali subalansuota sveika mityba. Juo labiau, ji neturi nieko bendro su badavimu!

Jei jūs jau turite nesėkmingos dietos patirties, turbūt sutiksite, kad neatsilaikoma pagundai būtent tada, kai juntamas alkis. Tuo momentu išsibadavusiam žmogui jau nebesvarbu ką įmesti į skrandį, svarbiausia – numalšinti alkį. Mažiausiai tuomet galvojama apie tai, kad dešra – nėra labai natūralus produktas, savo sudėtyje turintis daugybę riebalų ir pan. 

Vienas patarimų: kai laikotės dietos, stenkitės valgyti mažomis porcijomis, bet dažnai. Taip kontroliuosite alkio jausmą ir medžiagų apykaita pagerės. Kaip tai padaryti, jei daug laiko praleidžiate ne namuose? Teks nešiotis maisto į darbą, mokslus ir pan. Tokiems užkandžiams tiks rupaus malimo duona, virta vištiena, žuvis, pakutis neriebaus pieno ar jogurto, ir net specialus energetinis šokolado batonėlis be riebalų ir cukraus. Na, o jei jus apsunkina ir tokios smulkmenos, vadinasi iš tiesų jūs nenorite atsikratyti viršsvorio, tik apsimetate.

Antras patarimas: kai laikotės dietos, venkite maisto prekių parduotuvių. Atsiranda keistuolių, manančių, kad “jei jau negaliu valgyti, eisiu bent paspoksosiu, seilę pavarvinsiu”. Nereikėtų to daryti, nes vieną kartą bežiūrinėdama nė nepastebėsit, kaip apsipirkote.

Trečias patarimas: nebadaukite! Dienos racioną turi sudaryti dietiniai produktai, tačiau bendras kaloringumas neturi būti per mažas. Jis turi būti šiek tiek mažesnis (apie 300 kalorijų) nei tas, dėl kurio laikosi stabilus nekrintantis svoris. Dietiniai produktai  ne tokie kaloringi, kaip riebieji, todėl nustebsite, kai pasirodys, kad laikantis dietos jūs valgysite kur kas daugiau nei anksčiau! O kai skrandis pilnas – delikatesai neberūpi, jiems vietos nebelieka. Užsibrėžkite pirmiausia suvalgyti tai, kas naudinga ir reikalinga, o tik po to visa kita. Pamatysite, kad “kenksmingi” skanėstai paprasčiausiai “nebelenda”. 

Ne paslaptis, kad daugeliui mūsų gerai pažįstamas pavydo jausmas. Nesigilinsime į “balto” ir “juodo” pavydo plonybes, nes ir vienas, ir kitas nėra geri. Būtent iš to nelemto pavydo jus supantys aplinkiniai (darbe, moksluose ir pan.) visaip stengsis  sugundyti jus atsisakyti dietos. Jūsų kolegas galima suprasti: jūs tiesiog akyse virstate liekna gražuole, o jie lieka tokie patys. O situaciją apsunkina tai, kad jie neseka jūsų pavyzdžiu ne todėl, kad negali, o tik dėl to, kad nenori. Mažai kas sugeba viešai prisipažinti esąs tinginys ir silpnas. Todėl saugokitės – nepasiduokite provokacijoms!

Kita vertus, jei kartą per savaitę leisite sau pasilepinti keletu kasnelių pyragaičio, pora taurių vyno, salotomis – tai neturėtų pakenkti. Greičiau atvirkščiai, leis atsigauti, prisiminti uždraustų produktų skonį, sujudins medžiagų apykaitą.

Beje, aplinkiniai gali ir nenutuokti, jog laikotės dietos. Vieni, ruošdamiesi rimtiems pokyčiams (šiuo atveju – mesdami iššūkį viršsvoriui), garsiai apie tai skelbiasi visam pasauliui, nes jiems be galo svarbu kad visi žinotų, ką jie valgo, jie taip didina savo motyvaciją, kad nebegalėtų žengti atgal. Tačiau, jei pasilaikę dietos porą dienų, imate skųstis visiems aplinkui, kaip jums bloga – laukite bėdos! Ir patys būsite dėl to kalti. Jūs sąmoningai arba nevisai sąmoningai laukiate, kad aplinkiniai priverstų jus atsisakyti dietos. Geriau jau elgtis kitaip: laikytis dietos ir niekam apie tai neprasitarti. “Kodėl tu nevalgai šokolado?” – “Aš jam alergiška!” ir pan.

Kaip elgtis žmogui, besilaikančiam dietos, namuose ? Tai mokslas! Dažnai mes valgome vien dėl to, kad daugiau neturime ką veikti, arba grynai “mechaniškai”, kai per TV rodo įdomų filmą. Alkio jausmas čia niekuo dėtas. O rezultatas toks, kad galiausiai mes ne tik persivalgom, bet ir darome tai pačiu netinkamiausiu paros metu. Įrodyta, kad vakare medžiagų apykaita sulėtėja, energijos sunaudojame mažai, todėl vakarienė turėtų būti lengva, sveika, subalansuota.

Yra viena gudrybė: kad nepamirštumėte mėgiamų skanėstų skonio, galite mėgautis šviežiais ir džiovintais vaisiais. Apskritai galima įsigudrinti kepti tuos pačius tortus ar sausainius, tik iš dietinių miltų, cukraus pakaitalų.

Jei  labai jaučiate saiką, kontroliuojate save, tuomet galite gerti arbatą su uogiene (bet ne pusė stiklainio!), arba degustuoti šokoladą (ne visą 200 g plytelę, o tik jo gabalėlį). Jei saiko jausmas jums svetimas – degustacijų geriau atsisakyti.

Paskutinis patarimas: nesistenkite siekti užsibrėžto tikslo dideliais šuoliais, liesėkite pamažu! Kuo lėčiau atsisveikinsite su nereikalingais kilogramais, tuo mažiau tikimybės, kad jie sugrįš. Staigus svorio kritimas susijęs su griežtais mitybos apribojimais, taip organizmas patiria didžiulį stresą.

Šaltinis:  bodyculture.ru