{mosimage}Vos šeimoje atsiranda antras vaikas, tėvų dėmesys atitenka jau ne vien pirmagimiui. Nesvarbu, kiek vyresnėliui metų, jam sunku susitaikyti, kad tėvai praleidžia su juo mažiau laiko, o dar žavisi ir nuolat kalbasi apie kitą mažylį. O štai antrasis vaikas buvo priverstas dalintis tėvų dėmesiu su vyresniuoju vaiku dar iki gimimo. Juk mama nuolatos galvojo ne tik apie įsčiose augančią gyvybę, bet ir apie kitą vaiką. Be to, nuo pat antrojo vaiko gimimo jis yra nuolat lyginamas su pirmagimiu. Taip gimsta konkurencija tarp vaikų.
Vyresnėlio pozicija
Kai tik gimsta antrasis vaikas, aplinkiniai vyresnėlį ima vertinti kaip labiau suaugusį ir savarankiškesnį, nei anksčiau. Tai yra taip vadinamas pagreitinto subrendimo efektas. Vyresnėlis pagalbininkas, iš jo daug tikimasi, daug reikalaujama. Iš dalies toks santykis teisingas, bet nepamirškite, kad pats vaikas nemato didelio skirtumo tarp savęs ir naujagimio. Jis jaučia naujagimiui dvejopus jausmus. Viena vertus, džiaugiasi broliu ar seserimi, didžiuojasi prieš draugus, kita vertus, negali suvokti, kodėl su juo elgiamasi kitaip nei su naujagimiu?
Kad vaikai gerai sutartų, tėvai, gimus antrajam vaikui, turėtų stengtis:
Kovoti su pavydu tarp vaikų
Išmokyti mažylius bendradarbiauti.
Vaikui neaišku, kodėl jam nuolat duodamos pastabos, jį bara už triukšmavimą, liepia pačiam susitvarkyti žaislus, o mažyliui ne. Vaikas ima galvoti, kad jei tėvai šitaip su juo elgiasi, vadinasi daugiau nebemyli. Kodėl mažylį nuolat vadina geručiu, pupuliuku, meilučiu ir t.t., o jo ne.
Jei suaugusieji ir toliau nepastebi vyresnėlių ir myli tik naujagimį, pirmagimis ima keršyti už skriaudas savo konkurentui: muša, laužo barškučius, erzina ir t.t. Natūralu, kad tėvai už tai bara ir baudžia vyresnėlį. Bet dažniausiai vaikas būna patenkintas sulaukęs net ir tokio neigiamo tėvų dėmesio.
Jaunėlio pozicija
Daugelis tėvų pastebi, kad antrieji vaikai nuo gimimo yra reiklesni, labiau priklausomi. Matyt, naujagimiai jaučia kad mama nepriklauso vien tik jam besąlygiškai (kaip tai būna sulaukus pirmagimio) ir mėgina atkreipti į save dėmesį. Taip jis konkuruoja su vyresniuoju vaiku dėl dėmesio.
Augdamas, antrasis vaikas ima reikšti pavydą ir kitais būdais, pvz. stumdo, suduoda ar įkanda. Jei jam neleidžiama liesti kažkokių vyresnėlių daiktų, mažylis specialiai juos sugadina, sulaužo. Susipykęs su vyresniuoju, mažylis garsiai verkia, tikėdamasis atkreipti tėvų dėmesį. O kai šie nubaudžia vyresnįjį už mažojo skriaudimą, nuskriaustasis džiūgauja pagaliau tėvai pamatė, koks blogas brolis ar sesė!
Situaciją pablogina dar ir tai, kad tam, kuris gimė antras, tenka dėvėti pirmagimio išaugtus rūbelius, naudotis jo staliuku, vonele, žaislais ir t.t. Vos paauga, ir auklėtojai bei mokytojai jį ima lyginti su vyresniuoju, painioja jų vardus. Viso to pasekmė atsiranda konkurencija ir didelis noras pranešti apie save, kaip apie savarankišką asmenybę. Kartais broliai ir sesės taip ir lieka konkurentais visą gyvenimą, tik suaugę jie kovoja nebe už tėvų meilę ar dėmesį, o konkuruoja kuris pasieks aukštesnės karjeros, kuris daugiau uždirbs, kuris turės daugiau naudingų pažinčių ir gyvenimo patogumų...
Gyvas žaisliukas
Abu vaikai smalsiai žvelgia vienas į kitą kaip į įdomų padarą, kurį smagu stebėti.
Jaunėlio pozicija: mažylis žvelgia į vyresnėlį kaip didelį žaislą. O jau jo kambarys, stalas, daiktai lyg žaidimų klubas, traukiantis savo pasakiškomis brangenybėmis. Todėl mažylis nuolat sekioja iš paskos, pešiojasi ir žnaibosi, ypač stipriai nukenčia jo tyrinėjami daiktai: draskomi vadovėliai, sąsiuviniai, išmėtomi pieštukai, apgraužiami ir apseiliojami žaislai. Mažylis stengiasi pamėgdžioti vyresniojo intonacijas, veiksmus taip jis nesierzina, o paprasčiausiai žaidžia. Augdamas jis ima domėtis vyresnėlių iš tikrųjų. Mažylis žavisi jo žiniomis, mokėjimais ir stengiasi būti panašus į brolį ar sesę. Jis labai nusimena, jei nesulaukia atsako iš priešingos pusės.
Vyresnėlio pozicija: Jei tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas (5 ir daugiau metų), antrasis vaikas šeimoje rečiau vertinamas kaip konkurentas. Iš pradžių jis smalsiai stebi jaunėlio gyvenimą, o tėvai džiūgauja tokiu dėmesiu. Bet dar dažniau vyresnieji žiūri į mažylį kaip į žaisliuką, kurį kaip lėlę galima aprengti, ar ko nors išmokyti, jį malonu pademonstruoti savo draugams, kaimynams. Kartais vyresniųjų pramogos tampa žiauriomis, pvz. jiems patinka išgąsdinti mažylį, privesti iki ašarų, o po to raminti. Juos linksmina tai, kad mažylis tiki įvairiais nebūtais dalykais, atkartoja bet kokius žodžius (ir keiksmažodžius taip pat). O mažylis džiaugiasi dėmesiu ir nesupranta, kad iš jo tyčiojasi.
Deja, būna ir taip, kad vyresnieji visiškai nesijaučia atsakingi už mažylius, ir nesidomi jais.
Tu ne vienas!
Būna, kad sužinoję apie būsimą brolio ar sesės gimimą, vaikai galvoja, kad dabar jau turės žaidimų partnerį. Jei tėvai neteisingai paruošia vaiką, šis labai nusivilia pamatęs naujagimį, kuris dar nieko nesupranta ir nemoka. Todėl nustoja domėtis jaunėliu.
Tėvai turi žinoti, kad net ir tokie santykiai, kurie prasideda nuo peštynių ir barnių, vėliau perauga į tvirtą brolišką/seserišką draugystę. Ikimokykliniu periodu (3-6 m) ir ankstyvuoju mokykliniu (6-9 m.) vaikai dažnai pykstasi ir pešasi. Konfliktų sumažėja, kai atsiranda savų draugų, skirtingų pomėgių. Šiuo periodu jie mažiau domisi vienas kitu. O iš tiesų draugauti pradedama paauglystėje (13-15 m.) ar jaunystėje.
Brolis ar sesuo tai dar vienas artimas žmogus pasaulyje. Tai bus tas žmogus, kuris palaikys, padės, kai bus sunku. Labai svarbu, kad vyresnėlis, stovintis šalia naujagimio lovelės suprastų Tu dabar ne vienas!, kad abu vaikai imtų vertinti tai kuo anksčiau.
Kad vaikai pavydėtų mažiau:
Būtina paruošti vaiką brolio ar sesės atsiradimui. Rodykite jam mažylius, kai išeinate pasivaikščioti, pasakokite apie juos;
Parodykite vaikui nuotraukas ar video įrašus, kur jis pats buvo dar naujagimis;
Kartu eikite pirkti mažyliui kraitelio; tegu vyresnėlis kažką pats išrenka broliui ar sesei;
Palaipsniui mokykite pirmagimį savarankiškumo (apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti...);
Skirkite vienodai dėmesio abiems;
Nedovanokite abiems vaikams vieno žaislo jie tikrai susipeš. Geriau nupirkti po nedidelę smulkmeną, bet kiekvienam atskirai (gali būti vienodi daiktai, nes mažyliui visada reikės to, ką turi vyresnėlis);
Nelyginkite vaikų tarpusavyje jiems girdint, tai sukelia pavydą ir konkurenciją;
Ir mažyliui drauskite tai, ko neleidote vyresniajam, abiems vaikams pateikite vienodus reikalavimus ir draudimus.
Mokome vaikus bendradarbiavimo:
Deja, pirmaisiais metais bus sunku atrasti veiklą, kad būtų užsiėmę abu vaikai. Kai išeinate su vaikais pasivaikščioti, kol mažylis miega vežimėlyje, žaiskite su vyresniuoju. Kai mažylis nubunda, pasakokite jam ką nuveikėte su broliu ar seserimi, ką žaidėte. Pasakykite, kad jam paaugus, išmokysite ir jį žaisti kartu.
Mokykite vaikus žaisti kartu. Paskirstykite vaidmenis taip, kad kiekvienas turėtų kuo užsiimti, pvz. pirmagimis stato namus, o mažylis vaidina pabaisą, kuri ateina ir sugriauna juos. Vyresnėlių užduotis greit atstatyti sugadintus namus.
Tegu vyresnėlis konstruoja du vienodus daiktus vieną sau, o kitą mažyliui.
Tegu pirmagimis padeda mažyliui ieškoti pamesto čiulptuko, susirasti šlepetes. Bet prašymas padėti turi būti adekvatus jo amžiui ir galimybėms. Ir mažylis gali padėti vyresniajam: ką nors atnešti ir paduoti. Mokykite padėkoti vienas kitam už pagalbą.
Šaltinis: nanya.ru