{mosimage}Šiandien toli gražu ne kiekvienas vaikas gali pasigirti, jog gyvena pilnoje šeimoje. Gyvenimas be tėčio – atskira tema. Bet ar šeima pilna, jei vaikas gyvena su abiem tėvais? Juk nepamainomas šeimos narys yra ir močiutė (bent jau vaiko auklėjimo klausimais)! Deja, senelių turime mažiau (vyrai gyvena trumpiau), o ir šeimos gyvenime jie reiškiasi ne taip aktyviai.

Nedažnai dėkojame močiutei už patarimus ir pamokymus, kuklų materialinį indėlį buityje ir dovanas švenčių proga. Bet iškart prisimename ją, kai tik namuose atsiranda mažylis. Kad ir kokį nuostabų lopšelį-darželį išrinktumėte mažyliui, kad ir kaip besistengtumėte vakarais kompensuoti ilgą išsiskyrimą, vis tiek jūsų vaiko gyvenime močiutė - saugumo ir pastovumo simbolis - bus pats šilčiausias ir svarbiausias vaikystės prisiminimas. 
  
Deja, vis dažniau pasitaiko, kad  močiutei patikėta vaiko priežiūra yra ne sąmoningas pasirinkimas, o vienintelis galimas variantas. Pirmiausiai taip yra todėl, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, kurie, atsižvelgiant į medicininius rodiklius, yra “nedarželiniai” ir silpnos sveikatos: dažnai peršąla, užsikrečia įvairiausiomis infekcijomis, žodžiu, neišsikapsto iš ligų. 

Močiutė pasirenkama ir dėl netipiško darbo laiko: slenkančio grafiko, pamaininio darbo ir pan., nes tėvų darbo dienos laikas nesutampa su lopšelių-darželių darbo laiku. Juk neatiduosi savo vaiko į globos namus! 

Ir galiausiai, yra tokių, kurie principingai nepritaria ankstyvajam kolektyviniam ugdymui, kur jų lėtesnis ir nedrąsesnis vaikas gali gauti krūvą nereikalingų kompleksų, kur jį muš, erzins ir tyčiosis.

Kita vertus, mūsų močiutės (ypač ką tik išėję į pensiją) yra dar pilnos energijos ir trokšta ją kur nors išlieti . Nors jos jaučiasi dar jaunos tiek kūnu, tiek dvasia, bet jau nebeturi įkvėpimo ilgai būdėti prie lopšio. Nors profesinėje srityje laikomos jau atsilikę nuo progreso, tačiau jos dar nepasirengę apsiriboti vien pasjanso dėliojimu ir kryžiažodžiais. Taip anūkų auklėjimas joms tampa idealiu užsiėmimu, kur jos gali pritaikyti visą sukauptą gyvenimišką ir pedagoginę patirtį, pasijunta reikalingos, naudingos, nepriklausomos, ir jaučia begalinę meilę anūkams, kurios šiek tiek susitaupė dar nuo savų vaikų auginimo...

Kalbame apie tai labai apibendrintai, tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių: kai kurios močiutės iki “grabo lentos” lieka dirbti net ir pensijoje, kitos vos galą su galu suduria, augindamos morkas ir bulves, o būna ir taip, kad į pasaulį atėjęs naujas žmogutis močiutei nė nerūpi...
 
Todėl šiame straipsnyje norime aptarti keletą močiučių tipų. Ne visos jos vienodai naudingos, auginant anūkus, bet naudos yra, ir mes pamėginsime padėti jums gauti jos maksimumą!

Štai keletas tipiškų močiučių portretų:

Močiutės iš kaimo

{mosimage}Skirtingai nei močiutės miestietės, kurioms išėjus į pensiją tenka visiškai keisti įprastą gyvenimo būdą ir tvarką, šios nejaučia jokio komplekso, jog yra nebereikalingos. Kaimiečių močiučių gyvenimo tempas praktiškai nesikeičia, kaip nesikeičia ir bendradarbiai-kaimynai, nemažas ūkis, neleidžiantis nuobodžiauti, būkštauti  ir gilintis į save.

Kaimo močiutės yra ramesnės, santūresnės ir, tiesą sakant, išmintingesnės nei miestietės. Sudėtingais kritiniais gyvenimo momentais jos rečiau netenka savitvardos, santūriau reiškia jausmus ir toliau dirba savo darbus. Kartais žmogus iš kaimo gali pasirodyti šiurkštokas, šaltas, tačiau būtent jis labiau vertina kraujo ryšį, rūpestį palikuonimis ir vadovaujasi natūraliomis patriarchalinėmis vertybėmis. 

Vis dėlto, išleisdami savo vaikus atostogauti į kaimą pas močiutę, atsiminkite keletą dalykų. Negalite tikėtis, kad jūsų vaikelis bus tikrai tinkamai apsirengęs, pavalgęs ir prižiūrėtas. Kaimo buitis ugdo vaikų savarankiškumą. Močiutė greičiausiai išeis iš namų sužiūrėti ūkio ar ravėti daržo vos prašvitus. Be abejo, ji paliks vaikui ir pusryčius, ir pietus, bet tikrai nemaitins jo šaukšteliu, ir neįkalbinės suvalgyti dar bent kasnelį sekdama pasakas.

Dažniausiai kaime vaikai patys užsiima žaidimais. Tikėtina, kad miesto vaikas susiras ne patį saugiausią užsiėmimą. Tad geriausiu atveju paliktas priežiūrai vaikas kiaurą dieną prasėdės prie televizoriaus. Nereikėtų dėl to kaltinti močiutės: net ir labai norėdama, ji negali mesti visų ūkio reikalų tam, kad pavedžiotų už rankutės anūkėlį ar paskaitytų jam knygelę. Verčiau savo vaiko laisvalaikiu pasirūpinkite jūs – nuvežkite į kaimą dviratuką, mašinytę, paspirtuką, įrenkite sūpynes ar baseinėlį kieme. Beje, miesto vaikui labai naudinga pagelbėti močiutei: ravėti daržą, surinkti kiaušinius, prirauti triušiams žolės ir pan. Tai sustiprins sveikatą, pagerins apetitą, miegą, padės pažinti kaimo žmonių buitį ir dar stipriau pamilti savo močiutę.

Toliau – apie močiutes miestietes. Jos būna “stacionarios” ir “ateinančios”. Pirmosios dalyvauja vaiko auklėjime epizodiškai, tačiau jos visagalės savo namuose ir auklėja anūkus kaskart, kai šalia nėra tėvų. Ateinančių močiučių įtaka labiau suderinta su jūsų namuose įprasta tvarka. Štai jų ryškiausi charakteringi bruožai.

Tvarkdarė

Jos namuose kiekvienas daiktelis turi savo vietą, niekur nerasite nė dulkelės, ir net seni vaikiški žaisliukai lentynoje rodos sustingę pagal komandą “lygiuot!” O anūko atsiradimas namuose – tai dar ne priežastis permainoms. Per keletą trumpų valandėlių jūsų namuose, sėdėdama prie lopšio, ji įsigudrino dar ir išplauti grindis, tvarkingai išdėlioti žaislus, užadyti kelnytes ir iškratyti pelenines. O ką, įdomu, tuo metu veikė kūdikis?

Tokią močiutę sunku įkalbėti būti nuolaidesnei vaikiškoms išdaigoms. Lygiai taip pat beprasmiška įkalbinėti savo išdykėlį prie močiutės nekrėsti šunybių. Geriau tegu patys išsiaiškina. Pasiūlykite griežtajai močiutei sužaisti su anūku stalo žaidimą, paskaityti knygą ir pasimokyti abėcėlės. Juk griežtos močiutės – apsigimę mokytojos! Jos tiesiog dievina auklėjimą.

Senutė linksmuolė

Vos atsiradus anūkui, ji noriai ir sąmoningai pasinėrė stačia galva į vaikystę. Būtent ji išmokė jūsų mažylį šaudyti laidyne, jodinėti ant šuns, o anūkėlę rodyti grimasas prieš veidrodį ir dainuoti nevaikiškas dainuškas. Ji pildo visus vaiko įgeidžius. Jos kišenėje visada galima rasti šokoladuką, kuriuo ji slapta paguos nubaustą išdykėlį. Jums nereikės ilgai įkalbinėti vaiką pasilikti su močiute, atvirkščiai, jums teks susirūpinti, kaip po viešnagės susigrąžinti savo tėvišką autoritetą. Ir kalbos negali būti apie tai, kad reikia išskirti dvi mylinčias širdis ar minimaliai sutrumpinti jų bendravimo laiką. Jei močiutė leidžia šeimos relikvijas paversti žaislais, ar sugadinti smulkintuvą dėl pusvalandžio įdomaus užsiėmimo – tegul, tai yra jos asmeninis reikalas. Tegu jie tuo užsiima savo teritorijoje. O dėl viso likusio “normalaus” gyvenimo, kai šalia nėra močiutės, įspėkite vaiką, jog kiekvieni namai turi savo taisykles. Tik pas močiutę – vienokios, o namuose – kitokios.

Veikli močiutė

{mosimage}Tai siaubinga! Ji turi savo asmeninį gyvenimą ir nežada jo švaistyti vien jūsų mažojo turtelio priežiūrai. Vietoje to, ji vaikšto į mitingus, pasimatymus ar bažnyčią. Nesugalvokite ja pasikliauti, kai planuojate savo reikalus. Prieš pat jums išeinant, jos rankinėje suskambės mobilus ir ji be jokio sąžinės graužimo dings taip pat staiga, kaip ir atsirado. Ką daryti? Galima kartas nuo karto jai patikėti bent vyresnįjį anūką. Patikėkit, jis praleis nepamirštamą ir turiningą dieną! O štai mažylį prižiūrės kas tik nori, bet tik ne ji. 

Jauna močiutė

{mosimage}Ji madingai rengiasi, avi aukštakulnius, jos manikiūras nepriekaištingas. Ji koketiškai stumia vežimėlį, vaizduodama jauną mamą. Su anūkėliu ji eina į polikliniką, svečius, kirpyklą ir, žinoma, apsipirkinėti. Galite drąsiai išleisti vaiką su ja bet kur. Bet štai keisti sauskelnes ar gaminti namines košeles jai tikra kankynė, ir ji tuo nepiktnaudžiauja. Dar vienas niuansas: išmokykite mažylį nuo pat mažens jaunąją močiutę vadinti vardu. Patikėkite, jos dėka jūs taip ir nesužinosite, kas tie tėvų susirinkimai ir kur yra vaiko muzikos mokykla. Močiutė tuo pasirūpins pati!

Šaltinis: lipstick.ru