{mosimage}Mėginant atsikratyti viršsvorio, efektyviausia būtų nedidelio kaloringumo dieta (1000-1200 kcal), subalansuota ir turtinga įvairiomis naudingomis medžiagomis. Iš pradžių viskas atrodo labai paprasta: laikotės 1000 kcal dietos ir svoris ima kristi. Tačiau tyrimai rodo, kad daugumai žmonių organizme trūksta daugelio naudingųjų medžiagų (jų trūkumas sudaro 20-50 proc.), nors kalorijų suvartojama pakankamai, o dažnai ir per daug.
Tad jei mes dar sumažinsime raciono kaloringumą nuo 2500 iki 1000 kcal, proporcingai nukentės ir jo maistinė vertė. Daugelis žmonių laikydamiesi mažo kaloringumo dietų jaučiasi prasčiau, taip nutinka dėl to, kad mityba blogai subalansuota ir nepakankama. Organizmui nebaisus energijos badas, nes jis turi puikiai veikiantį energijos taupymo ir panaudojimo mechanizmą. Jam baisiausias yra baltymų, vitaminų, mineralų ir kt. medžiagų badas.Vanduo - pagrindinė mūsų organizmo sudedamoji dalis
Vanduo vienas svarbiausių mūsų organizmo komponentų. Apie vandens vartojimą sklando daugybė gandų ir nesusipratimų. Praėjusio amžiaus antroje pusėje paplitusiose dietose skysčių vartojimas buvo apribotas iki 1-1,2 l per dieną. Buvo manoma, kad vykstant riebalų metabolizmui, organizme išsiskiria vanduo ir angliarūgštė. Jeigu iš tiesų organizmas galėtų panaudoti riebalų sankaupas, kad apsirūpintų vandeniu, žmogus galėtų visiškai be skysčių išgyventi net 5-7 dienas.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė, požiūris į skysčių vartojimą taip pat. Organizmui labai sunku ištverti skysčių ribojimą, kai kuriais atvejais net pavojinga, nes gali turėti įtakos akmenligės inkstuose ir kepenyse vystymuisi ir pan. Dar niekam nepavyko įtikinamai įrodyti, jog vandens vartojimas trukdo svorio mažėjimui, o skysčių apribojimas, atvirkščiai, padeda.
Kodėl reikia gerti vandenį?
Vanduo gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, jis dalyvauja tokiuose procesuose, kaip kūno temperatūros reguliavimas, mineralinių druskų tirpimas, maistingųjų medžiagų transportavimas, tam tikrų produktų pašalinimas iš organizmo ir t.t. Moksliniai tyrimais įrodyta, jog optimalaus vandens kiekio vartojimas padeda sumažinti chroninius nugaros skausmus, migreną, reumato skausmus, taip pat sumažina cholesterino kiekį kraujyje, normalizuoja kraujo spaudimą bei padeda sumažinti svorį. Kadangi vandenyje nėra druskų, riebalų, cholesterino, kofeino, jo perteklius be jokių problemų pasišalina iš organizmo.
Vanduo - optimaliausias būdas patenkinti mūsų organizmo skysčių poreikį. Netekęs 10 proc. vandens, organizmas netenka gyvybingumo, sutrinka jo nervų sistemos funkcijos, medžiagų apykaita, kartais tai baigiasi traukuliais, koma ar mirtimi.
Kad inkstai normaliai funkcionuotų, organizme būtinas pakankamas vandens kiekis. Kai racione trūksta vandens, inkstų veikla sutrinka, padidėja krūvis kepenims. Viena iš kepenų funkcijų riebalų sankaupų metabolizacija į energiją. Bet jei dalis inkstų finkcijų perkeliama kepenims, jos nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos visu galingumu. Rezultatas panaudojama mažiau riebalų, jis kaupiasi organizme ir svorio mažėjimas sustoja.
Kai trūksta skysčių, toksinų pasišalinimas iš organizmo sulėtėja. Tai gali baigtis organizmo intoksikacija. Mažinant svorį, apsirūpinimui energija naudojami organizme susikaupę riebalai. Taip pat gali būti panaudoti baltymai. Tačiau tam, kad šio proceso metu susidarę toksinai efektyviai pasišalintų iš organizmo, reikia gerti daug skysčių.
Pastovus skysčių trūkumas gali būti vidurių užkietėjimo priežastis. Kai organizmas gauna per mažai vandens, jis stengiasi pasisavinti jį iš visų šaltinių, tame tarpe ir iš žarnyno turinio, ypač iš storosios žarnos. Kuo tai baigiasi? Vidurių užkietėjimu. Bet kai žmogus geria pakankamai vandens, normali žarnyno veikla atsinaujina. Daugeliui žmonių, turinčių problemų dėl vidurių užkietėjimo, padeda pakankamas skysčių vartojimas.
Paprastai ne vandens perteklius, o būtent skysčių trūkumas kaltas dėl kūno pabrinkimo. Kai organizmas gauna per mažai vandens, jis tai vertina kaip grėsmę gyvybei ir ima taupyti kiekvieną vandens lašą. Rankos ir kojos tinsta. Skysčius varančios priemonės tėra trumpalaikė gelbėjimosi priemonė. Deja, jos su vandeniu, iš organizmo išvaro ir daug reikalingų organizmui maistingų medžiagų. O organizmas pirmai progai pasitaikius stengiasi vėl sukaupti atsargų. Uždaras ratas. Geriausias būdas išspręsti šią problemą duoti organizmui tai, ko jam reikia pakankamą vandens kiekį. Šiuo atveju organizmas ima pats efektyviai šalinti skysčių perteklių.
Kai organizme trūksta vandens, mes juntame alkį ir žymiai labiau norisi saldumynų, iš kurių gauname papildomos energijos. Nors iš tiesų organizmui trūksta tik vandens. Nemaišykime alkio ir troškulio.
Galvos skausmas ir svaigimas gali būti pirmieji vandens trūkumo simptomai, nes smegenis sudaro 75 proc. vandens. Dėl didelio vandens trūkumo gali pakilti kūno temperatūra, slopina raumenų veiklą, veikia ištvermę ir koordinaciją, didina insulto riziką. Vanduo gydo. Neseniai atlikę tyrimą, JAV mokslininkai išsiaiškino, kad vanduo gali padėti išvengti net tokių rimtų ligų, kaip šlapimo takų akmenligė ir prostatos vėžys. Kiekviena per dieną išgerta vandens stiklinė sumažina susirgimų riziką net 7 proc.
Sportuojant organizmas netenka vandens, o jei dar oras šiltas ir drėgnas, sportuojantis prakaituodamas kas valandą netenka daugiau kaip 1l vandens. Reikia užbėgti įvykiams už akių ir išgerti daugiau vandens.
Karštu metų laiku, padidėjus prakaitavimui, žmogus netenka daugiau skysčių, todėl būtina kompensuoti jų trūkumą. Žiemos metu, patalpų šildymo sezonu, sumažėjus oro drėgmei, taip pat reikia vartoti daugiau skysčių.
Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau iškyla grėsmė netekti daug skysčių. Vyresnio amžiaus žmonių kepenų veikla funkcionuoja prasčiau, troškulio signalai silpnėja, jie vartoja daugiau medikamentų, todėl organizmas netenka daug skysčių.
Kiek vandens reikia išgerti?
Ne visi žino, kad vien kvėpuodamas, žmogus netenka apie pusė litro vandens per dieną. Vidutiniškai, žmogus kasdien netenka 2,5 l vandens kvėpuodamas, prakaituodamas, pašalindamas iš organizmo toksinus ir pan. Paskaičiuota, kad norint atstatyti 56 kg sveriančio žmogaus organizme skysčių trūkumą, jam reikia išgerti apie 8 stiklines skysčių per dieną. Gerkite ne mažiau kaip 2 l vandens per dieną. Jei norite tiksliau nustatyti skysčių poreikį, turėkite galvoje šiuos faktorius:
· Kūno viršsvoris. Kiekvienam 20 kg viršsvorio pridėkite dar vieną stiklinę vandens.
· Pakilusi oro temperatūra per karščius. Ypač karštomis dienomis gerkite 1,5-2 stiklinėm skysčių daugiau. Prausdamiesi pirtyje, kaitindamiesi saunoje taip pat neribokite skysčių.
· Patalpų šildymo sezono metu, kai oro drėgmė sumažėja.
· Sergant, pakilus temperatūrai skysčių vartokite gausiai.
· Jei jūsų racione daug baltymų, tuomet ir skysčių vartokite daugiau.
· Aktyvus viršsvorio mažėjimas reikalauja vartoti daugiau skysčių.
· Alkoholis ir kofeinas mažina vandens kiekį organizme, todėl prieš vartodami gėrimus su alkoholiu ar kofeinu, išgerkite stiklinę vandens.
· Žindančios motinos turi gerti daugiau vandens.
· Rūkymas taip pat greičiau pašalina skysčius iš organizmo.
· Didesnis fizinis aktyvumas. Apytiksliai 1 val. sporto reikalauja 1 stikline vandens per dieną daugiau.
Kai kurie treneriai nerekomenduoja gerti vandens iki treniruotės likus 1 val. ir valandą po to, taip pat nerekomenduoja gerti vandens treniruojantis. Gydytojų nuomone, tai gali pakenkti sveikatai. Galbūt šis netinkamas trenerio patarimas tėra noras įrodyti, kad sportuodamas klientas tikrai sumažino viršsvorį. Žmogus pasisveria likus valandai iki treniruotės ir valandą po jos. Bet svorį mažinti reikia ne vandens, o sudegintų riebalų sąskaita. Pasaulio medicinoje nėra jokių apribojimų dėl skysčių vartojimo treniruojantis.
Rekomenduojama gerti vandenį ne rečiau kaip kas 20 min darant fizinius pratimus. Būtina gerti vandens prieš ir po treniruočių.
Išgerkite kasdien mažiausiai 8 stiklines ( 237 ml) vandens, atsižvelgdami į aukščiau išvardintus faktorius, reikalaujančius didesnio vandens kiekio, didinkite skysčių kiekį.
Rekomendacijos lieknėjantiems:
· Per dieną išgerkite 2-2,5 l vandens (neskaičiuojant maiste esančio vandens)
· Gerkite švarų gėlą vandenį, mažai mineralizuotą, nesaldintą
Dažnai viršsvorio turinčių žmonių organizme vandens-druskų apykaita būna sulėtėjusi, todėl rekomenduojama vartoti skysčius varančius augalinius preparatus.
Kokius skysčius vartoti ir kada?
Pastoviai gerti mineralizuotą vandenį neverta, tai gali sutrikdyti mineralinių medžiagų balansą organizme. Gerkite paprastą vandenį be druskų, riebalų, kofeino ir kt.
· Pirmą stiklinę skysčių išgerkite ryte, kai tik atsikeliate.
· Gerkite visuomet, kai tik jaučiate troškulį.
· Išgerkite stiklinę vandens kaskart išėję iš tualeto.
· Iki valgio likus pusvalandžiui ir po jo išgerkite stiklinę vandens.
· Venkite stipriai gazuoto vandens: jis stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, vadinasi, provokuoja alkio jausmą.
· Gerkite vandenį prieš, po sporto ir treniruotės metu.
Šaltinis: estetic-s.com