{mosimage}Kaip manote, kas yra grožis? Kokie išorės duomenys leidžia moteriai pasijusti gražia? Ir kodėl vienos moterys yra visiškai savimi patenkintos, jaučiasi žavios, o kitos – visą gyvenimą skundžiasi, kad gamta pašykštėjo joms ūgio, nepagailėjo viršsvorio? Kažin, ar mes, moterys, objektyvios, vertindamos savo privalumus ir trūkumus? 

Turbūt neapsiriksime teigdami, jog moterų, nepatenkintų savo išvaizda, yra didžioji dauguma. Nepasitenkinimą “defektais” lemia ne vien subjektyvus įsivaizdavimas,  bet neretai ir aplinkinių vertinimai. Mūsų savęs vertinimas gali subyrėti akimirksniu ir nuo vienos kritiškos pastabos, ar vieno ironiško žvilgsnio. Išsigalvoti, ar aplinkinių įteigti, perdėti trūkumai gali užgožti net akivaizdžius mūsų privalumus. Tokie “fokusai” mūsų psichikai gana brangiai atsieina: per žemas savęs vertinimas, chroniškas nepasitenkinimas, pavydas kitoms – tai tik mažoji dalis to, kas gali apnuodyti bet kokios moters gyvenimą.
 
Turbūt pastebėjote, kad jei jūsų nuotaika bloga, tai prie veidrodžio geriau nesiartinti: iškart pastebite visas raukšleles, figūra atrodo baisiai, o plaukai negula taip kaip reikia! Išvaizda tampa “atpirkimo ožiu” dėl mūsų blogos nuotaikos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kada, kokiose situacijose jūs imate bodėtis savo išvaizda. Galbūt kaltas kažkas kitas.
 
Koks bebūtų kūnas, jis – neatsiejama mūsų asmenybės dalis.  Iš dalies, aktyviai veikianti mūsų charakterį. Ar mes laimingos, ar mums pasiseks, ar realizuosime save – apie visa tai dažniausiai sprendžiame, vertindamos savo išvaizdą. Vyrams kitaip: jų savęs vertinimas taip nepriklauso nuo išorės duomenų.  Pasitenkinimas ateina tik tuomet, kai vertiname save pozityviai: “Taip, aš esu tokia, kokia esu! Aš esu aš! Ir aš patinku sau!” Turbūt norisi prieštarauti: gamtos neapgausi, kaip galima jaustis gražia, jei figūra, plaukai, veidas – toli gražu ne idealūs. Negražių moterų nebūna. Psichologų nuomone, moterų diferenciacija į gražias ir negražias yra iš esmės neteisinga. Vietoje to, jie siūlo kitą moters patrauklumo vertinimo skalę: “moterys optimistės” ir “moterys pesimistės”.

Kad tiksliau suprastumėte skirtumą, aptarsime abu šiuos moterų tipus. Moterys pesimistės niekada nepastebi savo išvaizdos privalumų – tik trūkumus. Jos visada nepatenkintos savimi, skundžiasi savo realiais ir išsigalvotais trūkumais. Sugeba kalbėti vien apie tai, kaip savimi bodisi ir kaip dėl to kenčia. Tos kančios dažniau aktyvios nei pasyvios. Jos stengiasi “koreguoti” savo išvaizdą ir siekia idealo, iki kurio joms labai toli.

Beje,  apie “idealą”, kurio “reikia siekti”. Kiekviena epocha turi savų grožio etalonų, su tam tikromis figūros proporcijomis, veido bruožais. Kaip manote, kiek realių moterų atitinka tą idealą? Teisingai – vienetai! O kaip gi visos kitos? Nedidelis pasirinkimas: galima protingai orientuojantis į etaloną ir turint galvoje savo realius duomenis, susikurti savitą stilių. Kitas variantas – nepaisant to, kas gamtos duota, bet kokiais būdais neatsilikti nuo mados. 

Pastaraisiais metais garbinto moters grožio etalono figūra buvo labai artima paaugliškai, belytei figūrai.  Bet jei jūs jau susiformavusi, subrendusi moteris,  nerealu kankinti save, mėginant pasiekti paauglišką idealą. Šis siekis iškart pasmerktas nesėkmei.  O nesėkmė velkasi iš paskos su dar didesniu nepasitenkinimu, kuris perauga į chronišką. Keletas tokių beviltiškumo ir nusivylimo savimi metų – ir jau turite depresiją. 

Vienintelis visų laikų moters patrauklumo idealas yra – moters individualybė! Kiekviena moteris unikali ir nepakartojama. Kitas klausimas - ar mes sugebame didžiuotis savo asmenybe.
 Bet grįžkime prie moterų pesimisčių. Aplinkiniams jos atrodo nepatraukliai: prigesęs akių žvilgsnis, netvirta eisena, nuleisti pečiai. Kūnas šaukte šaukia: “Aš negraži!” Juk žinote, kad 80 proc. informacijos apie nepažįstamą žmogų mes gauname stebėdami neverbalinius signalus (veido išraiška, poza, balsas, manieros, eisena). Todėl iš tiesų negražių moterų nėra, yra tos, kurios mano tokios esančios!

Dar vienas būdingas pesimistėms bruožas – visos jos nuoširdžiai tiki, kad vos tik pasieks idealią išvaizdą, jos iškart taps laimingos: ir charakteris pasikeis, ir elgesys bus užtikrintas, ir gyvenimo džiaugsmas atsiras, ir su draugais dažniau susitikinės, santykiai su vyrais pagerės, ir rengtis pradės madingiau, ir karjeroje pasistūmės aukštyn… Deja, viso to nebus. Dėl esamos padėties kalta visai ne išvaizda, o jūsų požiūris į ją.   

Ir visai kitaip viskas klostosi moterims optimistėms. Manote, kad jas gelbsti iliuzijos apie savo “nežemišką grožį”?  Nieko panašaus! Jos realiai įvertina savo išvaizdos privalumus ir tai, ko geriau neakcentuoti. O akcentus optimistės sudėlioja išryškindamos privalumus.  Jos nesiskundžia, kad yra negražios, jos kuria savo patrauklumą. Ir aplinkiniai iš tiesų mano, kad jos gražios ir žavios. Kuo pozityviau vertinama sava išvaizda, tuo pastovesnis, tvirtesnis yra savęs vertinimas. Kuo tvirtesnis savęs vertinimas, tuo mažiau mes esam priklausomos nuo aplinkinių nuomonės. Kuo mažiau priklausomos nuo aplinkių, tuo tvirtesnės mes atrodome iš šalies. Kuo esame tvirtesnės, tuo patrauklesnės atrodome aplinkiniams. Štai tokia paprasta logika ir priklausomybė.

Išvaizdos trūkumai gali apnuodyti mūsų gyvenimą tik tada, kai mus veikia vienokie ar kitokie kompleksai. Tik pesimistinis arba optimistinis požiūris į savo išvaizdą yra reali jėga, paverčianti mus gražiomis ir negražiomis.

Šaltinis: Beautytime.ru