{mosimage} Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos "TNS Gallup" tyrimo duomenimis, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas reguliariai vartoja vitaminus.
Apklausus daugiau kaip 17 tūkst. respondentų visoje Lietuvoje, 26,4 proc. apklaustųjų patvirtino per pastaruosius tris mėnesius vartoję vienos ar kitos rūšies vitaminus.
"Nors kiekvienais metais jaučiamas tam tikras vitaminų vartojimo sezoniškumas, ypač vasaros metu, kai vitaminus ir maisto papildus vartojančių žmonių sumažėja 3-6 proc., bendras šių vaistų vartotojų paveikslas išlieka nepakitęs", - sakė "TNS Gallup" rinkodaros direktorius Edmundas Bražėnas.
Anot jo, moterys Lietuvoje vitaminus vartoja du kartus dažniau nei vyrai, o didžiąją vitaminų pirkėjų dalį sudaro ekonomiškai aktyvūs 20-60 metų amžiaus šalies gyventojai.
Vitaminus taip pat dažniau perka didmiesčių nei mažesnių miestelių ar kaimų gyventojai.
Nors vitaminai bei maisto papildai nėra nei pirmo būtinumo prekė, nei prabangos elementas, juos dažniau vartoja žmonės, priklausantys aukštesniam socialiniam sluoksniui - su aukštuoju išsilavinimu, užimantys vadovaujančias pareigas, aukščiausio lygio specialistai bei tarnautojai.
Tyrimo duomenimis, vitaminų vartojimas yra tiesiogiai susijęs ir su respondentų arba jų namų ūkių pajamomis: kuo didesnės pajamos, tuo dažniau perkami ir vartojami vitaminai. Gyventojų su aukščiausiomis pajamomis grupėje (vidutinės pajamos vienam šeimos nariui viršija 1,5 tūkst. litų), vitaminų vartojimas siekia 45 procentus.
Didžioji vitaminus perkančių ir vartojančių asmenų dalis, pavartojusi vienus, yra linkusi išbandyti ir kitų gamintojų siūlomus vitaminus.
Reguliariai vartojantys vitaminus vidutiniškai renkasi iš 2-3 skirtingų vitaminų rūšių. Pasak E. Bražėno, toks vartotojų elgesys paaiškina farmacijos kompanijų reklamos bei kitokių rinkodaros akcijų aktyvumą - patraukli reklama, akcija vaistinėje ar vaistininko rekomendacija neretai lemia, kuriuos konkrečiai vitaminus pasirinks vartotojas.
"Nereceptinių vaistų žinomumo ir vartojimo tyrimas", kurį "TNS Gallup" atlieka nuo 2002 metų, siekia nustatyti labiausiai reklamuojamų nereceptinių vaistų žinomumo ir vartojimo lygį bei įvertinti šių vaistų reklamos efektyvumą.
ELTA