Per dvejus metus visas sostinės ligonines planuojama sujungti į tris didžiulius kompleksus, o atlaisvinus patalpas sostinės centre - statyti naujus korpusus Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo Santariškių klinikose, Vilniaus apskrities pavaldumo Antakalnio ligoninėje ir savivaldybės pavaldumo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje Lazdynuose.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės planuojama prijungti Vilniaus gimdymo namus ir atlaisvinti Tyzenhauzų gatvėje esančias jų patalpas.
Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę, šiame mikrorajone esančias Vilniaus miesto universitetinę ir Sapiegos ligonines numatyta sujungti į vieną ir atlaisvinti dviejų gydymo įstaigų patalpas.
Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą atsilaisvins ir Santariškių klinikų Centro filialas Žygimantų, Tilto ir Radvilų gatvėse, taip pat Žvėryne esančios vaikų ligoninės filialo patalpos, Subačiaus gatvėje esančios Misionierių ligoninės patalpos bei Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės patalpos Birutės, Žolyno, Antakalnio gatvėse ir Nemenčinės plente.
Atlaisvintas patalpas tikimasi išmainyti į naujus Lazdynų, Santariškių ir Antakalnio ligoninių priestatus ir korpusus.
"Pastatų mainus leistų šiuo metu Seimui pateiktos valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymo pataisos, - sakė ministras, pridurdamas, kad pataisų laukia ne tik gydymo įstaigos, bet ir, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jis dabartines patalpas M. K. Čiurlionio gatvėje iškeistų į naują mokymo korpusą Santariškių miestelyje.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija yra užsakiusi turimų pastatų vertinimą. Pasak Ž. Padaigos, sužinojus turimo turto vertę ir sulaukus įstatymo pataisos, bus ieškoma investuotojų ir prasidės pastatų, turto mainai.
"Gydymo paslaugų poreikiai auga greičiau nei mūsų ištekliai, todėl reikia ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti turimus pinigus", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje ligoninių restruktūrizavimo priežastis aiškino sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis.
Jo teigimu, Vilniaus ligoninėse yra 20-30 proc. laisvų lovų. Iš viso sostinės gydymo įstaigos užima 382 tūkst. kvadratinius metrus, vienai lovai tenka apie 60 kvadratinių metrų.
"Mes norėtume tą plotą sumažinti bent iki 50 kvadratinių metrų, kad kuo mažiau sveikatos apsaugai skiriamų pinigų tektų patalpų išlaikymui ir daugiau liktų vaistams bei gydytojų atlyginimams", - sakė S. Janonis.
Ministerija ir toliau laikosi pozicijos, kad reikia mažinti stacionarų lovų skaičių ir teikti daugiau paslaugų dienos stacionaruose, kur gydymas 3-4 kartus pigesnis.
"Kokybišką gydymą ligoninėje turėtų gauti tie pacientai, kuriems jis tikrai reikalingas. Tie, kuriems jis nebūtinas, turėtų konsultuotis su šeimos gydytojais, turintys sąlygas - gydytis dienos stacionaruose", - pabrėžė ministerijos sekretorius.
Paklaustas, ar dėl didžiųjų miestų gydymo įstaigų restruktūrizacijos nenukentės rajonų gyventojai, S. Janionis patikino, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose nesiruošiama uždaryti nė vienos ligoninės.
"Jas turime išlaikyti dėl socialinių problemų, kurios ypač aktualios kaimiškuose rajonuose. Tačiau regionų ligoninės turi būti mažesnės, modernesnės", - pažymėjo ministerijos sekretorius.
Jo nuomone, kiekviename rajono centre turėtų būti gydomi terapiniai ligoniai, veikti vaikų, slaugos, globos, reabilitacijos skyriai. Taip pat visas reikalingas paslaugas vietoje turėtų gauti neįgalūs žmonės.
"Nerealu, kad kiekviena ligoninė turės po siauros srities specialistą, tačiau būtina, kad jie kelis kartus per savaitę atvažiuotų konsultuoti ligonius ir žmonėms nereikėtų važiuoti pas specialistus į miestus", - pabrėžė S. Janonis.
Norint sukurti tokį rajono ligoninės modelį, sekretoriaus teigimu, reikia atsisakyti perteklinių lovų didžiuosiuose stacionaruose ir neracionaliai naudojamų pastatų, kurių išlaikymas kainuoja didžiulius pinigus.
ELTA