Psichikos sveikatos ligos pradeda lenkti iki šiol Europoje vyravusius širdies ir kraujagyslių ligas bei onkologinius susirgimus. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras.
Psichiatras pristatė Europos Sąjungos ir Europos Tarybos inicijuotą susitikimą su 52 Europos šalių sveikatos apsaugos ministrais ir medikais, kurie sausio viduryje Helsinkyje aptarė Psichikos sveikatos Europoje iššūkius ir numatė drauge siekti pažangos psichikos sveikatos priežiūros srityje.
"Psichikos sveikatos problemų aktualumą rodo tai, kad vidutiniškai 20 proc. pinigų, išleidžiamų sveikatai Europoje, skiriama psichikos problemoms spręsti. 40 proc. invalidumo priežastimi tampa taip pat psichikos sutrikimai", - teigė D. Pūras.
Konferencijoje specialistai dalijosi patirtimi apie veiksmingus pagalbos būdus psichikos ligomis sergantiems žmonėms ir būtinybę kuo daugiau dėmesio skirti jų profilaktikai.
D. Pūro teigimu, kad būtų vykdomos ilgalaikės savižudybių, streso, prievartos ir smurto prevencijos programos Lietuvoje, prireiks ryžtingų politinių sprendimų. Tam pritarė ir sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
Psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar nėra atliktų epidemiologinių tyrimų, kurie parodytų, kiek žmonių kenčia nuo psichikos problemų.
Visų 9 psichiatrijos ligoninių ir 64 psichikos sveikatos centrų duomenimis, į visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi 4,6 proc. Lietuvos gyventojų. Iš jų 2,6 proc. - dėl psichikos sveikatos problemų, 2 proc. - dėl įvairių priklausomybių.
"Įspūdinga" savižudybių ir alkoholinių psichozių statistika rodo, kad psichikos sveikatos problemų turi kur kas daugiau žmonių.
"Nors 2003-iaisiais nusižudžiusiųjų žmonių skaičius pirmą kartą per pastaruosius metus neperkopė 1,5 tūkst., pagal savižudybių dažnumą Lietuva tebepirmauja Europoje", - pažymėjo O. Davidonienė, pabrėždama, kad vyrų savižudybių skaičius - tiesiog katastrofiškas.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje taip pat ypač aukštas alkoholinių psichozių rodiklis, daugėja sveikatos sutrikimų, kurių priežastis - narkomanija ir toksikomanija.
Docentas D. Pūras pabrėžė, kad pokomunistinėse šalyse dėl neatsparumo stresui ir didelių socialinio gyvenimo pokyčių pastebimas vidutinės vyrų gyvenimo trukmės trumpėjimas.
"Rusijoje vyrų vidutinės gyvenimo trukmės artėjimas prie 50 metų rodo ne naują infekciją, o tai, kad stiprioji lytis nepajėgia rasti vietos staiga pasikeitusiame gyvenime, todėl žudosi, žudo, prasigeria", - teigė D. Pūras, pabrėžęs, kad tai pasakytina ir apie Lietuvos vyrus.
Specialistų susirūpinimą kelia ir mūsų jaunimo požiūris į savižudybę. Tyrimai parodė, kad net 33 proc. moksleivių buvo kilusi mintis nusižudyti.
"Dauguma vaikų teigė, kad apie tai pagalvojo, nes jautėsi nemylimi ir nereikalingi tėvams, nesuprasti, atstumti draugų.
Psichoterapeuto D. Pūro teigimu, net geriausių psichikos ligas gydančių vaistų kompensavimas neišspręs problemos, jei šalia gydymo medikamentais nebus išplėstas psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų tinklas. "Psichikos sveikatos stiprinimu turi būti suinteresuota ne vien Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijos, kitos žinybos ir visuomeninės organizacijos", - teigė docentas.
ELTA