Universitetų absolventų ir darbdavių netenkina praktinis parengimas

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti universitetinių mokyklų absolventų galimybes darbo rinkoje, išsiaiškinti kokių jaunų specialistų žinių, gebėjimų ar asmeninių savybių labiausiai pasigenda darbdaviai.

Daugiau nei pusė iš 2003-iųjų laidos savo pasirengimą profesinei veiklai vertino pakankamai arba daugiau pakankamai negu nepakankamai ir 48,6 proc. - neigiamai.

Praktinio išsilavinimo stygių akcentavo net 86,4 proc. biochemijos, transporto inžinerijos, 85,7 proc. teisės ir 84,1 proc. baigusiųjų vadybos ir verslo administravimo studijas.

Nepatenkinti praktiniu pasirengimu absolventai dažniausiai minėjo stokojantys savarankiško darbo įgūdžių, gebėjimo kritiškai, analitiškai ir kūrybiškai mąstyti, planuoti laiką. Nemaža dalis prisipažino, kad nemoka dirbti komandoje, neturi pakankamai vadybos, komunikacijos įgūdžių.

Minėtų mokėjimų labiausiai stigo baigusiems teisės, ekonomikos bei vadybos ir verslo administravimo studijas.

Nors darbdavių ir absolventų nuomonės sutapo dėl praktinio pasirengimo, pastebimai išsiskyrė vertinant bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Jų pasigedo apie ketvirtadalį apklaustų darbdavių ir tik 4,6 proc. absolventų.

Darbdavių atstovai aukštąsias mokyklas baigusių specialistų dalykinę kompetenciją vertino žymiai geriau nei patys absolventai.

Darbdavių nuomone, 1996-2003 metais studijas baigę specialistai labiausiai stokojo teisės, vadybos ir verslo administravimo žinių.

Pirmą kartą tyrime buvo išskirta ir analizuota aukštųjų mokyklų absolventų gimtosios kalbos kultūra, etika, logika. Vertinant bendrąją kultūrą atspindinčius gebėjimus labiausiai išsiskyrė darbdavių ir absolventų požiūris į gimtąją kalbą. Net 37,5 proc. darbdavių teigė, kad jauniems specialistams stinga mokėjimo taisyklingai bendrauti valstybine kalba, tačiau tai pripažino tik 8,8 proc. absolventų.

ELTA