Praėjusį savaitgalį prie Platelių ežero, Plungės rajone, įvyko jau trečiasis lietuvių ir užsieniečių įvaikinusių vaikus šeimų susitikimas, kurį kasmet rengia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikai ir jų tėvai iš Lietuvos, Švedijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių diskutavo apie gyvenimą po įvaikinimo, dalinosi patirtimi, išgyvenimais, kartu dainavo, šoko ir žaidė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį 2006 metų pusmetį 44 lietuvių šeimos įvaikino 46 beglobius vaikus. Iš jų 34 vaikai buvo iki 3 metų, 9 vaikai – 4-6 metų, 2 vaikai – 7-9 metų, 1 vaikas – 10-14 metų. Didžioji dalis šių vaikų, 20 mažylių, buvo sveiki, 26 vaikai turėjo išgydomų sveikatos problemų (specifinis mišrus raidos sutrikimas, toliaregystė, funkcinis širdies ūžesys ir kt.).

37 užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, per tą patį laikotarpį įvaikino 47 be tėvų globos likusius vaikus. 31 vaikas rado naujus namus Italijoje, 5 vaikai – JAV, 3 – Švedijoje, likusieji dabar gyvena Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitose šalyse. 10 italų įvaikintų vaikų buvo 10-14 metų, 9 vaikai – 7-9 metų, 7 vaikai – 4-6 metų, 4 vaikai – iki 3 metų. Kitų šalių piliečiai priglaudė mažylius iki 3 metų arba 4-6 metų vaikus. Iš visų užsieniečių įvaikintųjų 21 vaikas įvaikintas pagal specialių poreikių programą (10 vaikų – 10-14 metų, 6 vaikai turėjo labai rimtų sveikatos sutrikimų, 5 vaikai įvaikinti kartu su broliais ir seserimis).

Specialių poreikių vaikas – tai rimtų sveikatos sutrikimų turintis nepilnametis (įvairūs apsigimimai, psichinė ir fizinė negalia), vyresnis nei dešimties metų vaikas arba vaikai iš didelių brolių ir seserų grupių. Didžiausią dalį specialių poreikių vaikų sudaro vaikai, turintys brolių ar seserų, kurių negalima išskirti, ir vyresnio amžiaus vaikai.

Šiuo metu 248 vaikai, esantys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tvarkomoje realioje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, siūlomi pagal specialiųjų poreikių programą. Tai sudaro 30 procentų visų galimų įvaikinti vaikų.

Visos akredituotos Lietuvoje užsienio įvaikinimo institucijos nuolat supažindinamos su visu tokių nepilnamečių sąrašu. Jos siekia šiems vaikams surasti šeimas savo šalyse.

"Lietuviai nenori įvaikinti vyresnių ir juo labiau ligotų vaikų. Todėl tokie vaikai praktiškai neturi vilties Lietuvoje atrasti kelią į šeimą. Tarptautinis tokių mažųjų piliečių įvaikinimas – vienintelė galimybė jiems augti šeimoje, turėti mamą ir tėtį, jaukius namus, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė. – Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalioję apribojimai užsieniečiams įvaikinti mažus ir sveikus vaikus šią galimybę turėtų dar labiau padidinti. Taigi Lietuva ne kratosi be tėvų globos likusių neįgalių ar vyresnių vaikų, bet atveria jiems kuo platesnį kelią į šeimą."


Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija