Šeima 10 mėnesių amžiaus kūdikiu susirūpino penktadienį vakare, kai buvo švenčiamas vyresnio vaiko gimtadienis. Kūdikis tapo irzlesnis, pakilo temperatūra, skystai tuštinosi. Tėvai „apkaltino“ dygstančius dantis. Kitą dieną kūdikis vėl tuštinosi dažniau nei įprasta, karščiavo. Po dviejų dienų mažylis dėl dažno gausaus vandeningo tuštinimosi, aukštos temperatūros, vėmimo, vangumo pateko į intensyviosios terapijos skyrių, kur buvo nustatytas sunkaus laipsnio organizmo skysčių netekimas (dehidracija), ryškus organizmo druskų (elektrolitų: natrio, kalcio) sutrikimas, organizmo skysčių pH pasikeitimas į rūgštinę terpę (acidozė). Išmatose nustatytas rotaviruso antigenas rodė, kad kūdikis serga rotaviruso sukeltu skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimu – rotavirusiniu gastroenteritu. Dvi su puse paros kūdikis buvo gydomas Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje jam buvo lašinami skysčiai, elektrolitai. Paklausiau kūdikio mamos, ar ji žinojo, kad rotavirusine infekcija jos sūnus galėjo visai nesusirgti arba galėjo sirgti lengvai. Ji atsakė, jei būtų žinojusi apie realią galimybę apsaugoti savo vaiką, ji tikrai būtų viską padariusi, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo tokios sunkios ligos, nuo jo kančių ir galimų ligos pasekmių. Būtų apsaugota šeima nuo ištikusio streso, nebūtų „sugadinta“ jų šeimos šventė.
Rotavirusine infekcija sergama visame pasaulyje, nepriklausomai nuo ekonominės šalies būklės, ištisus metus, bet daugiausiai šaltuoju metų laikotarpiu. Lietuvoje kiekvienais metais sergamumo rotavirusine infekcija pakilimai būna gruodžio-balandžio mėnesiais. Šia liga gali sirgti visų amžiaus grupių žmonės, tačiau labiausiai pažeidžiami 6 mėnesių-2 metų vaikai. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis (daugiau informacijos rasite www.ulac.lt) Lietuvoje apie 70 - 80% visų sirgusiųjų rotavirusiniu gastroenteritu buvo vaikai iki 3 metų amžiaus. Beveik visi vaikai iki 5 m. amžiaus bent kartą perserga rotavirusine infekcija. Kad susidarytų patvarus ilgalaikis natūralus imunitetas, žmogus susidurti su rotavirusu turi ne vieną kartą. Sunkiausiai sergama pirmą kartą.
Sergantis žmogus rotavirusus labai dideliais kiekiais su išmatomis išskiria keletą dienų ar savaičių. Nesilaikant higienos taisyklių, rotavirusai per užterštas rankas gali patekti į burną, maistą ir sukelti ligą. Užsikrėtimo pavojų padidina ir tai, kad rotavirusas pakankamai atsparus dezinfekuojančioms medžiagoms, ilgai išsilaiko ant įvairių aplinkos paviršių, vandenyje, maiste, ant rankų, o dozė, kuri gali susargdinti žmogų, yra labai maža. Rotavirusų plitimas tarp šeimos narių yra įprastas. Sukėlėjas gali plisti vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose. Nuo segančių vaikų gali užsikrėsti suaugusieji, bet trečdaliui jų ar daugiau, liga būna besimptomė. Tokie asmenys taip pat yra pavojingi aplinkiniams, nes jie, kaip ir sunkiai sergantys, gali platinti rotavirusus.
Rotavirusinė infekcija, tai ūminė žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia rotavirusai. Žmonėms patogeniškų rotavirusų yra keliolika genovariantų. Įvairiose geografinėse vietovėse ir skirtingais metais gali dominuoti skirtingi rotaviruso G ir P genovariantų deriniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje penkerių metų laikotaryje (2005–2009 metais) dažniausiai buvo aptinkami G1P[8], G2P[4], G3P[8], G4P[8] ir G9P[8] genovariantai, kurių paplitimas įvairiais metais skyrėsi. Kelerių pastarųjų metų laikotarpyje Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, vyravo G3P[8] ir G4P[8] genovariantai. Nėra žinoma ir nenuspėjama, koks rotaviruso genovariantas bus paplitęs tam tikru sezonu bet kokioje teritorijoje. Nustatyta, kad pakartotinai sergama, kai užsikrečiama kitu genovariantu.
Rotavirusinis gastroenteritas prasideda staiga, praėjus 1-2 dienoms po užsikrėtimo, ir pasireiškia karščiavimu, neramumu, gausiu viduriavimu skystomis išmatomis, vėmimu, pilvo pūtimu, blogu apetitu. Tokie simptomai gali tęstis keletą dienų. Galimi traukuliai. Netekus vandens ir druskų (natrio, kalcio), gali sutrikti inkstų, širdies, nervų sistemos veikla, išsivystyti dehidracija (organizmo skysčių netekimas). Kūdikių ir vaikų iki 2 metų amžiaus dehidracija gali vystytis labai greitai – per keletą valandų, ligos eiga ne visada nuspėjama ir sparti, galinti nulemti gyvybei grėsmingas būkles. Dėl rotavirusinės infekcijos kenčia ne tik vaikai, bet sutrinka visos šeimos socialinis gyvenimas, šeima patiria didelį psichologinį stresą, sutrinka įprastas šeimos darbas.
Įtarus rotavirusinę infekciją, svarbu laiku pradėti teisingą gydymą. Svarbiausias gydymas yra prarastų skysčių ir druskų grąžinimas. Nuo pat pirmųjų dažnesnio tuštinimosi epizodų, reikia siūlyti vaikui daugiau gerti skysčių. Per parą ligonis turėtų išgerti tiek skysčių, kiek suvartodavo iki ligos, ir dar pridėti tiek, kiek neteko viduriuodamas, vemdamas. Jei vaiko dehidracija lengva ar vidutinė, specialus geriamosios rehidracijos tirpalas (50-100 ml/kg kūno svorio), kuriame turi būti tam tikras kiekis druskų ir gliukozės, sugirdomas vidutiniškai per 4 valandas. Jei vaiko būklė greitai blogėja, reikia skubiai kviesti gydytoją.
Dėl rotaviruso savybių šiuolaikinės priešepideminės rotavirusinės infekcijos kontrolės priemonės, kurios nukreiptos į jo plitimo kelius, kaip, pavyzdžiui, rankų plovimas, užkrėstų paviršių, daiktų dezinfekavimas, nėra pakankamai efektyvios. Tik specifinės apsaugos priemonės - rotaviruso vakcinos - gali apsaugoti paskiepytuosius arba palengvinti ligą, kai dėl individualių vaiko savybių neįmanoma visiška apsauga. Rotavirusinė infekcija dabar gali būti skiepais kontroliuojama liga. Rotaviruso vakcina turėtų apsaugoti nuo pagrindinių paplitusių rotavirusų genovariantų. Ne mažiau svarbu, kad ši apsauga būtų ilgalaikė, t.y. tol, kol vaikas imliausias šiam virusui ir liga pasireiškia sunkiausiai. Vakcinacijos tikslas – apsaugoti nuo sunkių ligos formų, kad vaikas nepatektų į ligoninę ar į intensyviosios terapijos skyrių. Nedidelis procentas paskiepytų vaikų gali susirgti, tačiau jiems liga nebus sunki, nereikės gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Rotaviruso vakcina sukuria tokią apsaugą, kokią sužadina du trys natūralūs užsikrėtimai rotavirusais.
Lietuvoje registruotos dvi rotaviruso vakcinos: vienavalentė (G1P[8]) ir penkiavalentė (G1, G2, G3, G4, P1[8]). Abi vakcinos saugios ir gerai toleruojamos. Rotaviruso vakcinos įskiepijamos per burną (t.y. sugirdomos), todėl jas paprasta vartoti. Pirmoji vakcinos dozė turi būti sugirdoma 6-12 savaičių kūdikiui ir gali būti skiriama kartu su kitomis kūdikiams reikalingomis vakcinomis. Skiepyti vaikai gerokai rečiau serga rotavirusine infekcija. Klinikiniuose tyrimuose, atliktuose Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV, nustatyta, kad skiepijant monovalente vakcina sunkios rotavirusinės infekcijos dažnis skiepytiems vaikams sumažėjo 85-96 proc. lyginant su neskiepytais, o penkiavalente vakcina - 98-100 proc. Penkiavalentės vakcinos maksimalus poveikis pasireiškia po trijų dozių ir laikosi tris sezonus. Jos veiksmingumas trečiaisias metais, sumažinant hospitalizavimo atvejų ir greitosios pagalbos kvietimų skaičių, siekia 94 proc. Moksliniai tyrimai, skirti įvertinti penkiavalentės vakcinos efektyvumui neišnešiotiems kūdikiams (25-36 sav.), parodė, kad ji buvo saugi, gerai toleruojama ir 100 proc. sumažino šių kūdikių hospitalizavimo atvejų ir skubiosios pagalbos iškvietimų skaičių.
Europos ekspertai (2008), vadovaudamiesi rotaviruso vakcinų veiksmingumo įrodymais, rekomenduoja visus sveikus kūdikius paskiepyti rotaviruso vakcina. Svarbu turėti galvoje, kad rotaviruso vakcina apsaugo tik nuo rotavirusų, bet neapsaugo nuo kitų žarnyno virusų (norovirusai, adenovirusai ar astrovirusai) sukeliamų infekcijų.
Lietuvoje rotaviruso vakcinos nėra įrašytos į valstybės apmokamų vakcinų sąrašą, todėl už jas tenka sumokėti tėvams. Tuo tarpu kai kuriose Europos šalyse, pvz.: Suomijoje, Belgijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, jos yra įtrauktos į nacionalines vaikų skiepijimo programas. Šių valstybių sveikatos politika ir samprata pagrįsta tuo, kad nuostoliai, patiriami sergant vaikui, yra daug didesni negu vakcinos kaina. Beje, ir Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 70 proc. tėvų norėtų paskiepyti savo kūdikius rotaviruso vakcina.
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė
Doc. Irena Narkevičiūtė
