Vieni pirmųjų Europoje įvedę bakalauro ir magistro studijas, Lietuvos universitetai pirmauja studentų skaičiumi, tačiau nuo kitų šalių gerokai atsilieka vienam studentui skiriamais pinigais, galimybe naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, mokslinėmis knygomis ir periodiniais leidiniais.

Tai parodė Europos universitetų asociacijos tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, kaip aukštosioms mokykloms sekasi siekti Bolonijos proceso tikslų - integruotis į bendrą Europos Sąjungos studijų erdvę.

Deklaraciją "Europos aukštojo mokslo erdvė" 1999 metais Bolonijoje (Italija) pasirašė 29 Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Mūsų šalies aukštojo mokslo sistema Bolonijos proceso partnerėms bus pristatyta remiantis Kauno technologijos universiteto ir Martyno Romerio universiteto bendruomenių apklausa, kurią atliko ekspertas iš Švedijos Larsas Ekholmas (Lars Ekholm) ir Lietuvos rektorių konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Kriščiūnas.

Pasak profesoriaus K. Kriščiūno, Lietuvoje viešėjusį svečią iš Švedijos nustebino tai, kad pagal adaptuotą amerikiečių sistemą Europoje diegiama bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų sistema Lietuvoje veikia daugiau negu 10 metų.

"Tačiau mūsų šalyje dar labai ribotas studentų mobilumas", - pastebėjo Lietuvos rektorių konferencijos generalinis sekretorius. - Lietuviai važiuoja mokytis į kitas Europos šalis, tačiau norinčių studijuoti mūsų universitetuose dar labai nedaug".

34 Bolonijos proceso valstybių universitetai buvo testuojami pagal tuos pačius klausimus. Atskira knyga išleista tyrimo medžiaga "Bolonijos procesas: kryptys IV" bus pristatyta 600 Europos universitetų vadovų susitikime su šalių švietimo ir mokslo ministrais Norvegijos mieste Bergene 2005 metų gegužę.

Pasak K. Kriščiūno, vieningos aukštojo mokslo erdvės tikslas - per studentų ir dėstytojų mobilumą siekti geresnės aukštojo mokslo kokybės, kultūrų pažinimo, įvairovės.

Pagal Bolonijos proceso programą, vieninga aukštojo mokslo erdvė Europoje turi būti sukurta iki 2010 metų. Planuojama, kad tuomet kitoje šalyje mokysis 10 procentų studentų. Kitaip tariant, kiekvienos šalies studentui bus sudaryta galimybė vieną studijų semestrą praleisti užsienio universitete.

ELTA