Praėjo pusė šimtmečio nuo pirmosios kontraceptinės tabletės sukūrimo, o mitai ir gandai apie šį apsisaugojimo būdą vis dar sklando. Šiame straipsnyje bandysime juos paneigti.
Akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius
LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) parduodamos su receptu. Kokie dalykai rūpi gydytojui, prieš išrašant tą receptą?
Pirmiausia patariama atlikti profilaktinį ginekologinį patikrinimą, jeigu reikia, paimti citologinį tepinėlį iš gimdos kaklelio, atlikti krūtų apčiuopą, pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Svarbu pasiklausti, ar moteris neserga kokiomis nors ligomis, ar vartoja vaistus. Sergant sunkiu cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, sunkia aukšto kraujospūdžio liga, kepenų ligomis, židinine migrena, giliųjų venų tromboze, krūties ir gimdos vėžiu nerekomenduojama gerti SKT. Būtina išsiaiškinti, ar moters giminėje nebuvo miokardo infarkto, insulto bei giliųjų venų trombozės, ypač sukėlusių staigią mirtį žmonėms iki 50 m., nes tokioje situacijoje gali būti paveldėta trombofilinė būklė. Kai kurie antibiotikai, vaistai, slopinantys traukulius, gali padidinti kepenų fermentų aktyvumą, o tai sumažina SKT efektyvumą.
Nors čia išvardinta gana daug kontraindikacijų, gydytojų praktikoje retai pasitaiko, kad nebūtų galima skirti SKT – reprodukcinio amžiaus moterys būna jaunos ir dažniausiai sveikos.
Skaitant SKT vartojimo instrukcijas didelę dalį užima skyrelis apie šalutinius poveikius, pavyzdžiui, tromboembolijos riziką.
Tromboembolinių komplikacijų rizika, vartojant SKT, yra labai maža. Giliųjų venų trombozė (GVT) padidėja nuo 5-10 iki 15-25 (100 000 moterų per metus), lyginant vartojančias SKT su nevartojančiomis. Ir tas padidėjimas dažniausiai yra susijęs su įgimtomis trombofilinėmis būklėmis. Mirtis nuo giliųjų venų trombozės, vartojant SKT, labai reta, gali pasitaikyti 2 moterims iš 1 000 000 vartojančių SKT. Tuo tarpu nėštumo metu nuo giliųjų venų trombozės gali mirti 12 moterų iš milijono.
Kalbant apie trombozes, nepageidaujamas veiksnys yra antsvoris. Kai moteris nutukusi (kūno masės indeksas >30 kg/m2), kontraceptines tabletes reikėtų skirti atsargiai.
Sakoma, jei moteris vyresnė nei 35-erių ir rūkanti, hormoninių tablečių jai vartoti negalima. Ar tiesa?
Rūkymas padidina miokardo infarkto riziką bet kuriai moteriai, o jei moteris dar vartoja SKT, ši rizika padidėja. Dar rizikos prideda moters amžius. Įrodyta:
- Jei moteris iki 35 m. ir vartoja SKT, infarkto rizika nedidėja.
- Jei moteris rūko ir yra vyresnė nei 35 m., miokardo infarkto rizika padidėja daugiau nei 100 kartų, lyginant su nerūkančiomis ir vartojančiomis SKT moterimis iki 35 m.
Dabar laikomasi nuostatos, kad kontraceptines tabletes gali vartoti visos vaisingo amžiaus moterys, kurioms reikalinga kontracepcija. Jas gali pradėti vartoti paauglės praėjus metams nuo menstruacijų pradžios, ypač tos, kurias vargina skausmingos nereguliarios mėnesinės, riebi veido oda ir spuoguotumas. SKT gali vartoti ir vyresnio reprodukcinio amžiaus moterys iki menopauzės, jei jos yra sveikos ir nerūko. Nuostata dėl amžiaus pasikeitė dėl to, kad pasikeitė pačios kontraceptinės tabletės.
Kodėl pabrėžiama – norint vartoti SKT svarbu, kad būtų sveikos moters kepenys?
Mat tabletėse esančių lytinių hormonų metabolizmas vyksta kepenyse, todėl jei sergama kepenų liga, nerekomenduojama jas papildomai „apkrauti“.
Moterims rūpi, ar vartojant SKT didėja plaukuotumas, svoris, daugėja spuogų.
Nors vaistinėse gausu modernių hormoninės kontracepcijos priemonių, jas vartoja tik labiau išsilavinusi jaunesnioji seksualiai aktyvios visuomenės dalis, o tarp mažiau išprususių moterų vis dar gajūs mitai apie „hormonų pavojus“ – kad hormonai „užterš“ organizmą, sukels įvairias ligas. Yra ir sąmoningų klaidinimų. Todėl būtina pasakyti, kad SKT yra vieni geriausiai ištirtų bei praktiškai patikrintų medikamentų, nes juos vartoja daugiau nei 100 mln. moterų.
Teiginys, kad moterims, kurios vartoja tabletes, padidėja plaukuotumas, yra iš dalies teisingas. Seniau buvo vartojami pirmosios kartos SKT, kur lytiniai hormonai buvo senesnės kartos ir didelių dozių, todėl kartais plaukuotumas galėjo padidėti nepageidaujamose vietose.
Šiuolaikinėse SKT estrogenai ir naujos kartos progestinai yra mažų dozių ir padeda gydyti spuogus. Kai kas galvoja, kad dėl hormoninės kontracepcijoms moterims didėja svoris. Tokia nuomonė nėra pagrįsta, nes atlikti tyrimai rodo, kad moters svoris gali didėti apie kelis šimtus gramų pradėjus vartoti SKT, nes pirmuosius mėnesius audiniuose gali susikaupti skystis (tai vėliau praeina savaime).
Kokį pašalinį SKT poveikį moteris gali jausti?
Nežymūs šalutiniai reiškiniai kartais gali būti juntami, bet jie per pirmus 3 mėn. savaime praeina. Kartais gali imti skaudėti galvą, šiek tiek pykinti, padidėti krūtų jautrumas, kisti nuotaika arba dėl skysčių susikaupimo truputį padidėti kūno svoris, atsirasti kraujavimas tarp menstruacijų. Nereguliarus kraujavimai kyla dėl dviejų priežasčių. Per pirmuosius 2-3 ciklus gimdos gleivinė lyg ir prisitaiko prie kontraceptinio preparato veikimo, todėl tuo metu kai kurioms moterims gali šiek tiek pateplioti, rečiau – pakraujuoti dėl laikinų gimdos gleivinės stabilumo sutrikimų.
Kartais SKT skiriama gydymo tikslais. Kada?
Šiais preparatais gydomi menstruacinio ciklo sutrikimai: disfunkciniai kraujavimai, nereguliarios, skausmingos mėnesinės, premenstruacinis sindromas (PMS), endometriozė, koreguojami hiperandrogenemijos (kai moters organizmas gamina per daug vyriškų lytinių hormonų) simptomai. Vartojant SKT, gimdos gleivinė plonėja, mėnesinės pasidaro negausios ir reguliarios. Labai sumažėja mažakraujystės tikimybė. 90 proc. moterų, vartojusių SKT 3- 6 mėn., pranyksta skausmingos menstruacijos.
SKT turi ir apsauginį poveikį. Sumažėja galimybė susirgti vidinių lytinių organų bakterijų sukeliamomis uždegiminėmis ligomis. Tai paaiškinama tuo, kad vartojant SKT sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, o pats kanalas, žiotys neišsiplečia, nes nėra ovuliacijos. Mikroorganizmams sunkiau patekti į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides. Sumažėja netenkamo kraujo kiekis, tai pablogina sąlygas ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Tikimybė susirgti dubens uždegimine liga sumažėja 50 proc., tačiau reikia atminti, kad SKT neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių virusinių infekcijų (herpes, ŽIV, hepatito B), sifilio, taip pat menkai sumažina chlamidijų patekimą į vidaus lytinius organus.
SKT sumažina negimdinio nėštumo galimybę. Tai viena iš pagrindinių mirties, susijusios su nėštumu, priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Vartojant SKT, mažesnė tikimybė susirgti ir gimdos mioma.
Vartojant SKT, sumažėja sergamumas reumatoidiniu poliartritu, endometrioze. Šie preparatai gali būti vartojami ne tik endometriozės profilaktikai, bet ir jai gydyti.
Paskutinis Harvardo visuomenės sveikatos fakulteto tyrimas parodė, kad tarp vartojančiųjų SKT išsėtinės sklerozės atvejų buvo 40 proc. mažiau nei tarp tų, kurios nevartojo.
Ilgalaikė hormoninė kontracepcija – vienas iš veiksnių, mažinančių osteoporozės riziką. Tyrimai rodo, kad ir mažos dozės SKT turi teigiamos įtakos kaulų masės tankiui.
Daugiausia spekuliacijų vėžio tema. Nežinant teigiama, kad hormoninė kontracepcija sukelia krūties vėžį. Pažvelkite į kai kuriuos interneto tinklapius, pasklaidykite spaudą ir sužinosite, kad „vartojant kontraceptikus galima susirgti vėžiu“. Pateiksiu man pavykusius rasti šia tema tyrimus. 54 tyrimai parodė, kad, vartojant SKT, šiek tiek padidėjo krūties vėžio rizika (Collaborative Group on Hormonal Factors on Breast Cancer, 1996). Nustojus vartoti tabletes, o tai dažniausiai daroma ankstyvame reprodukciniame amžiuje, per 10 metų ta rizika sutampa su bendrosios populiacijos. Jei kontracepcija vartojama jauname amžiuje, tai vėžio rizika yra kiek didesnė. Penkerius metus nevartojant kontraceptinių tablečių rizika išnyksta.
Pažvelkime į vėliau atliktą tyrimą (Women’s Contraceptive and Reproductive Experiences study, 2002). Jame nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys kiek dažniau serga krūties vėžiu, tačiau krūties vėžio rizika nepadidėja naudojusių ir nenaudojančių SKT grupėse.
Aptariant kiaušidžių vėžį, žinoma, kad nėra priemonių, kurios profilaktiškai galėtų padėti moteriai išvengti kiaušidžių vėžio, išskyrus SKT, kurios labai sumažina riziką, tiesa, tik epitelinio kiaušidžių vėžio. 23 epidemiologiniai tyrimai įrodė, kad SKT vartojimas 40-80 proc. sumažina riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Kai tabletės vartojamos 5-9 metus, rizika sumažėja 60 proc., kai 10 ir daugiau metų – rizika mažėja 80 proc. PSO tyrimas patvirtino duomenis, kad apsauginis efektas tęsiasi dar 10 metų nebenaudojant hormoninės kontracepcijos. Manoma, kad ovuliacijos slopinimas mažina kiaušidžių epitelio pažeidimo riziką, o tai savo ruožtu mažina kiaušidžių vėžio riziką.
Jeigu kalbėsime apie gimdos gleivinės vėžio riziką, tai dauguma tyrimų rodo, kad ši rizika sumažėja. CASH (Cancer and Steroid Hormone) tyrimas patvirtina, kad ši rizika net 80 proc. sumažėja negimdžiusioms moterims, kurios vartojo SKT.
Pakomentuosiu paskutinį 2007 m. „British Medical Journal“ publikuotą tyrimą. 2400 bendrosios praktikos gydytojų atrinko 23 tūkst. moterų, kurios vartoja kontraceptines tabletes, ir 23 tūkst. šių tablečių nevartojančių. Šias moteris stebėjo 40 m., registravo visus įvykius, susijusius su kontraceptinių tablečių vartojimu. Visoms moterims tyrimo rezultatų vertinimo metu buvo įvykusi menopauzė ir... 12 proc. sumažėjusi bendra vėžio rizika. Kiaušidžių vėžio – 46 proc., gimdos kūno – 42 proc., storosios ir tiesiosios žarnos – 28 proc., neaiškios lokalizacijos – 36 proc., kitos lokalizacijos – 12 proc. Krūtų vėžio rizika nepasikeitė. Geresnių argumentų neturime, nes nėra patikimesnių tyrimų.
Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad SKT nesukelia krūtų vėžio, sumažina kiaušidžių, gimdos gleivinės ir storosios žarnos vėžio riziką. Teigiamas tablečių poveikis stiprėja, priklausomai nuo vartojimo trukmės, ir dar ilgai išlieka nustojus preparatą vartoti.
SKT mažina vaisingumą?
Dar vienas mitas. Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirtos ne tik apsisaugoti, bet ir sureguliuoti mėnesinių ciklą. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų. Įrodyta, kad moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, profilaktiškai apsisaugo ir nuo endometriozės, kuri sutrikdo vaisingumą.
Galima tvirtinti, kad sudėtinė hormoninė kontracepcija vaisingumą veikia teigiamai – nutraukus vartojimą ir bandant pastoti, ypač pirmą mėnesį, padidėja daugiavaisio nėštumo rizika.
Kitas mitas – hormoninė kontracepcija sukelia vaisiaus apsigimimus. Nėra atlikta tyrimų su nėščiosiomis, tačiau 1990 m. skelbta tyrimo analizė, kai tirtos moterys, kurios nežinodamos, kad yra nėščios, pirmuosius 3 nėštumo mėnesius vartojo SKT. Nustatyta, kad tirtų moterų grupėje buvo kur kas mažiau vaisių apsigimimų nei bendroje populiacijoje.
Kuo skiriasi dabartinės SKT nuo senųjų?
Skiriasi tuo, kad labai sumažėjo estrogeno ir progestino dozė. Atsirado SKT su natūraliu estrogenu, jų sudėtyje nauji saugesni progestinai. Ar Jūs artimai moteriai rekomenduotumėte SKT? Rekomenduočiau, nes galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinės SKT yra saugios, efektyvios ir patikimos. L.Sperof, pasaulinio lygio mokslininkas, ginekologinės endokrinologijos tėvas, pasakė, kad šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai yra labai saugūs, rimtų pašalinių poveikių pasitaiko retai, o jų baimė sukelia didesnę riziką sveikatai nei šiuolaikinė hormoninė kontracepcija.
Straipsnį parengė „Mamos žurnalas“