Pasaulinės donorystės ir organų transplantacijos dienos renginiuose sutikimus po mirties tapti organų ir audinių donorais pasirašė 600 žmonių. Akcijos organizatoriai dėkojo jiems už supratingumą, tačiau pabrėžė, kad tai - tik lašas jūroje.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje išduotų Donoro kortelių skaičius labai mažas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pasirašiusiųjų sutikimus po mirties tapti donorais yra 21 procentas, o mūsų šalyje - tik 0,1 procento.
"Vis dėlto akcijos rezultatais esame patenkinti. Savaitę pabendravę su įvairių miestų gyventojais išsiaiškinome, dėl kokių priežasčių tiek mažai žmonių pareiškia sutikimą po mirties padėti organų transplantacijos laukiantiems ligoniams", - Eltai sakė Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Julija Širokova.
Specialistės teigimu, tai, kad per penkerius metus Donoro kortelės išduotos tik 5 tūkst. žmonių, o tarp potencialių organų donorų nepasitaikė nė vieno kortelės turėtojo, rodo visuomenės abejingumą ir informacijos stygių.
"Akcijose kalbinti žmonės bijojo, kad, pasirašę sutikimą po mirties tapti donorais, bus nužudyti. Daugelis buvo įsitikinę, kad jų organai netinkami transplantacijai, nors apie tai gali spręsti tik transplantologas ir tik po žmogaus mirties", - pasakojo J. Širokova.
Dalis donorystės renginiuose dalyvavusių žmonių teigė nepasitikintys gydytojais, abejojo, ar sužinoję apie turimą Donoro kortelę medikai norės juos gydyti.
Pasak Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos, dėl to nerimaujama be reikalo. Patekus į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, gydytojai visų pirma stengiasi išsaugoti paciento gyvybę.
Labiausiai akcijos organizatorius nuliūdino tai, kad Švenčionyse neigiamai apie donorystę atsiliepė medikais prisistatę praeiviai. "Peršasi išvada, kad tokie gydytojai gali įtakoti norinčių užpildyti sutikimą po mirties tapti donorais nuomonę", - komentavo J. Širokova.
Organų donorystės populiarintojus pribloškė ir kai kurių žmonių neišprusimas bei geranoriškumo stygius. Anykščiuose, Plungėje sulaukta pareiškimų, kad donorystė "kvepia fašizmu", sulaukta "niekam nieko nenorinčių duoti" žmonių kritikos ir net grasinimų.
Dorystę populiarinančio Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja apgailestavo, kad visuomenės informavimas ir švietimas nesulaukia deramo valstybės dėmesio. 2006 metų organų donorystės propagavimo programai neskirta nė lito.
"Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad žmonės pasirašytų sutikimus po mirties tapti organų donorais, nes transplantacija - efektyvesnis gydymo metodas negu pacientų su dirbtiniais aparatais išlaikymas", - pabrėžė J. Širokova.
Besivystantis farmacijos mokslas nuolat plečia organų donorystės galimybes, transplantacijas atlieka vis daugiau aukštos kvalifikacijos gydytojų, teisinis pagrindas užtikrina proceso skaidrumą, asmens duomenų konfidencialumą, tačiau be donorinio organo pastangos padėti ligoniams tampa bevaisės.
Organus transplantacijai galima paimti tik tuomet, jei miręs žmogus būdamas gyvas pasirašė sutikimą po mirties tapti donoru. Jei tokio sutikimo nėra, nuspręsti dėl donorystės turi artimieji.
Šiuo metu organų ir audinių transplantacijų laukia per 600 sunkiai sergančių pacientų.
ELTA