Neturtingi žmonės rūkalams išleidžia santykinai daugiau pinigų už pasiturinčius, parodė Europos Komisijos kampanijos prieš rūkymą "Help" tyrimas.
Europos Sąjungoje rūkalių skaičius vis labiau koncentruojasi tarp mažesnes pajamas gaunančių piliečių. Nustatyta, kad rūkančių moterų ir vyrų pastebimai daugiau tarp tų, kurių išsilavinimas ir socialinė padėtis yra žemesnė, o atlyginimas - mažesnis.
2005 metų vasarį daugumoje ES valstybių narių buvo ratifikuota Tabako kontrolės konvencija, nubrėžianti kovos su rūkymu priemonių gaires. "Tačiau jeigu jos nepasieks žemiausių socialinių grupių, rūkymas ne tik toliau bus norma, bet dar labiau įsigalės ir skurdins mažesnes pajamas turinčias visuomenes grupes", - įspėja specialistai.
Šiaurės Europoje, kur rūkymo tradicijos seniausios, šis žalingas įprotis yra dažniausia sergamumo ir ankstyvos mirties priežastis. "Į ES bendriją įsiliejus Rytų ir Vidurio Europos šalims, sveikatingumo skirtumai kelia dar didesnį susirūpinimą, mat vargingesnėse naujosiose ES narėse žmonių sveikata yra prastesnė nei Vakarų kraštuose", - pažymi specialistai.
Tyrimo duomenimis, tabako vartojimas padidina neturtą namų ūkiuose ir skurdina netgi nacionaliniu lygmeniu. Nustatyta, kad rūkymo sukeltiems sutrikimams gydyti valstybės skiria nuo 6 proc. iki 15 proc. visų sveikatos apsaugos lėšų. Šeimose rūkalams išleisti pinigai neskiriami būtiniems maisto produktams, namų apyvokos daiktams, išsilavinimo ir sveikatos reikmėms.
Daugumoje vargingesnių bendruomenių rūkymas yra priimtina socialinė norma. Nemenkai daliai žmonių tai yra būdas malonumui pasiekti ir priemonė susidoroti su stresu, nuoboduliu, nepritekliumi.
Visas Europos Sąjungos valstybes apimanti kovos su rūkymu kampanija "Help - už gyvenimą be tabako" prasidėjo gegužę. Tokio masto akcija Europoje rengiama pirmą kartą.
72 mln. eurų kainuojančios kampanijos tikslas - ne tik parama kenčiantiems nuo šios priklausomybės, bet ir rūkymo prevencija, ypač - informacijos apie pasyvų rūkymą sklaida.
Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūkyti pradedama vidutiniškai nuo 18 metų. Bent kartą gyvenime yra rūkę 65,8 procento žmonių. Tarp vyrų rūkymas panašiai paplitęs įvairiose amžiaus grupėse, tarp moterų - labiau 15-34 metų amžiuje.
Niekada nebandė ar net neketino mesti rūkyti tik 5,3 procento Lietuvos rūkalių. 11,2 procento anksčiau rūkė, bet metė. 22,6 procento mėgino mesti, tačiau vėliau pradėjo, 6,3 procento dar nemėgino mesti, bet norėtų atsikratyti šio žalingo įpročio.
Mūsų šalyje rūkančių suaugusiųjų po truputį mažėja, tačiau ypač didelį specialistų susirūpinimą kelia rūkymo plitimas Lietuvos mokyklose.
1994-2002 metų duomenimis, rūkančių berniukų skaičius padidėjo nuo 11 iki 24 procentų, mergaičių - nuo 8 iki 30 procentų. Nors kartą rūkę prisipažino 89 procentai penkiolikmečių berniukų ir 73 procentai tokio pat amžiaus mergaičių.
ELTA