Mokyklose atlikę šviesos matavimo tyrimus, visuomenės sveikatos specialistai konstatavo, kad apšvietimas buvo pakankamas tik 16 proc. tirtų klasių. Be to, nemažoje dalyje mokyklų tebenaudojamos atgyvenusios lemputės.
"Tinkamo apšvietimo neužtikrinančios kaitrinės lempos didina temperatūrą, sunaudoja gerokai daugiau energijos, todėl jas jau seniai buvo rekomenduota pakeisti liuminescencinėmis", - Eltai sakė Valstybinės aplinkos sveikatos centro Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėja Rita Sketerskienė.
Gydytoja konstatavo, kad apšvietimo būklė Lietuvos mokyklose labai bloga. "Jei iš 100 lempų 64 nedega, tai reiškia, kad mokyklose dėl aplaidumo vaikams neužtikrinamos elementariausios sąlygos. Kai kuriose tirtose klasėse apšvietimo lygis buvo nuo 2 iki 5 kartų mažesnis, negu nustatyta", - pabrėžė R. Sketerskienė.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog klasėse, kuriose dega kaitrinės lempos, dirbtinis apšvietimas dažniau neatitiko higienos normų nei tose, kur naudojamos liuminescencinės. Visiškai paprastų lempučių atsisakyta tik Druskininkų ir Anykščių savivaldybių pagrindinėse mokyklose.
Dirbtinio apšvietimo matavimai miestų ir rajonų pagrindinėse mokyklose buvo atliekami tamsiausiu metų laiku - nuo lapkričio 15 iki gruodžio 15 dienos.
Pirmą kartą Visuomenės sveikatos specialistų vykdyto teminio tyrimo "Dirbtinio apšvietimo įvertinimas Lietuvos pagrindinėse mokyklose" tikslas buvo išsiaiškinti, ar moksleivių regėjimui nekenkia šviesos stygius mokyklose.
Su patikrinimo rezultatais ir rastais trūkumais supažindintos mokyklų steigėjos - savivaldybės įsipareigotos parengti moksleivių aplinkos gerinimo planus. Mokyklų renovacijai besirengiantiems įstaigų vadovams priminta, kad prioritetu laikytų ne komfortą, o elementarių darbo sąlygų vaikams ir mokytojams sukūrimą. Apšvietimas - viena jų.
Lietuvos sveikatos informacijos duomenimis, 1992 metais iš 1 tūkst. profilaktiškai patikrintų vaikų regos sutrikimai buvo nustatyti kas dešimtam, o 2003-iaisiais - jau kas šeštam vaikui.
ELTA