{mosimage} Žmogaus protėvių kalbos formavimosi ištakų reikėtų ieškoti toje specifinėje kalboje, kuria viso pasaulio motinos bendrauja su savo mažyliais. Šios išvados priėjo antropologas prof. Dinas Folkas iš Floridos valstybinio universiteto. Pasak profesoriaus, kūdikio kalba formuojasi taip, kaip ir pirmykščio žmogaus.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas "vapalioja" 3-4 žodelius, supranta atskirus žodžius, susieja juos su konkrečiais daiktais.
Kalbos formavimasis susijęs su kitomis dviem gairėmis žmogaus evoliucijoje - vaikščiojimu stačiomis ir galvos smegenų tūrio padidėjimu. Jei taip yra iš tiesų, tai kalbos atsiradimas priklauso žymiai ankstesniam evoliucijos periodui - prieš 1,6 mln. metų. Iki šiol mokslininkai manė, kad žmogaus protėviai įgijo sugebėjimą kalbėti viso labo prieš 100 tūkstančių metų.
Prof. Folkas aiškina, jog, kai tik žmogus ėmė judėti stovėdamas ant dviejų kojų ir ant jo kūno žymiai sumažėjo plaukų, mažyliai jau nebegalėjo įsikibti į motinas. Kol motinos ieškodavo maisto, tekdavo mažylį palikti vieną. O kad jis neverktų, motina skleisdavo ypatingus raminančius garsus. Taip, profesoriaus nuomone, užgimė kalba.
Visiems žinoma, kad natūraliojoje atrankoje išgyvena stipriausieji. Mamos, "geriau" susikalbėjusios su savo mažyliais, sugebėdavo rasti daugiau maisto, o tai reiškia, jos turėjo daugiau galimybių išgyventi ir perduoti palikuonims vertingų savybių.
"Motinine" kalba sugeba kalbėti ir šiuolaikinės mamos. Su mažyliais jos kalba aukštesniu balsu, tęsia balsius ir daug kartų kartoja tuos pačius žodžius. Atsakydami į tai 1 m. vaikai jau pradeda po truputėlį kalbėti.
Šaltinis: rusmg.ru