{mosimage}Liverpulio universiteto mokslininkai, išanalizavę 252 moterų mamogramų duomenis (kurios tyrimo metu dar buvo sveikos, o vėliau susirgo krūties vėžiu), padarė išvadą, jog dažniau krūties vėžiu suserga moterys, kurių krūtys yra asimetriškos. Diane Scutt vadovaujami tyrėjai, lygindami ir skaičiuodami duomenis, taip pat pastebėjo, kad kuo didesnė krūtų asimetrija tuo didesnė rizika išsivystyti piktybiniam augliui. Jei kairiosios ir dešiniosios krūtų apimties skirtumas sudarė 100 ml, krūties vėžio išsivystymo tikimybė išaugo 1,5 karto. Jei skirtumas 200 ml 2 kartus, ir t.t.
Vidutiniškai moters krūtinės apimtis, užfiksuota tyrime, buvo 500 ml, vadinasi, 100 ml asimetrija jau yra pakankamai didelė. Pasak tyrimo vadovės, įvairūs asimetrijos variantai pastebimi praktiškai kiekvienos moters krūtinėje, tik viena tiriamoji iš 252 turėjo idealiai simetriškas krūtis. Daugelio moterų kairioji krūtis būna šiek tiek didesnė už dešiniąją.
Sąsaja tarp krūtų asimetrijos bei vėžio iki galo nėra aiški, tačiau tyrimo autoriai numano, kad esminės reikšmės čia turi hormonai. Dažniausiai, krūtų simetrija atsiranda dėl lytinių hormonų, ypač estrogenų lygio pakitimų. Dauguma onkologų mano, jog vien tik krūtinės asimetrija, kaip faktas, negali įtakoti susirgimo krūties vėžiu, nes egzistuoja daugybė kitų rimtesnių įtakojančių faktorių (pvz. paveldimumas iš motinos giminės pusės ir pan.)
Šaltinis: inauka.ru