Integruojant specialiųjų poreikių turinčius vaikus į bendrojo lavinimo mokyklą bei visuomenę pastebima pozityvių poslinkių.

Lietuvoje intensyviai plečiama pedagoginių-psichologinių tarnybų veikla (jų veikia per 40); realiai funkcionuoja vaikų įvertinimo modelis; šių tarnybų veiklą išsamiai reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų parengti dokumentai; gerėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų, mokytojų, tėvų poreikių vertinimo ir tenkinimo kokybė; mokytojai, ypač jaunesni, neturi stereotipų tokių vaikų atžvilgiu; mokiniai į bendraamžius, turinčius specialiųjų poreikių, žiūri pozityviai, dažniausiai su jais solidarizuojasi. Tokias išvadas pateikė Šiaulių universiteto mokslininkai, atlikę kompleksinį tyrimą “Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas”. Tyrimą užsakė Švietimo ir mokslo ministerija.

Atliekant tyrimą, buvo apklausti mokytojai ir mokiniai, išanalizuota arti 30 etikos ir lietuvių kalbos vadovėlių (kokią informaciją apie neįgaliuosius pateikia tekstai bei paveikslėliai), tirtos 22 pedagoginių-psichologinių tarnybų galimybės ir pan.

Tyrimo analizė rodo, kad pozityviausiai integruoto ugdymo(si) idėją vertina jauni ir vidutinio amžiaus mokytojai. Beje, vyrai mokytojai į specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus taip pat žiūri palankiau, lengviau susidoroja su iškilusiomis keblesnėmis situacijomis, vyrams mokytojams lengviau organizuoti bendrus renginius ir pan. Moterys pedagogės mano, kad joms lengviau sekasi klasėje, kur yra integruotų vaikų, sukurti gerus tarpusavio santykius, gerą atmosferą.
Palankiausiai integraciją vertina specialieji pedagogai ir logopedai. Ir kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų integracija vertinama palankiau.
Mokiniai į bendraamžius, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių, žiūri labai pozityviai, apklausiami jie atskleidė savitarpio pagalbos patirtį, net aiškiau negu mokytojai įžvelgia šių vaikų mokymosi perspektyvas.
Apskritai specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys vaikai į bendrojo lavinimo mokyklas sėkmingiau integruojasi mieste.

Analizuojant lietuvių kalbos ir etikos vadovėlių tekstus, daugiausia teigiamos semantikos tekstų rasta pradinių ir vyresnių klasių vadovėliuose. Paveikslėliuose dažniausiai (apie 80 proc. paveikslėlių) vaizduojami regos negalią turintys vaikai. Tyrėjai akcentavo, kad vadovėliuose yra daug galimybių tekstus pateikti pozityviau. Pasiūlyta parengti rekomendacijas vadovėlių autoriams ir mokytojams.
Išvadose be kita ko siūloma, kad didelėse mokyklose, ugdymo centruose, švietimo skyriuose dirbtų bent po vieną pedagogą, turintį specialiųjų ugdymo poreikių tenkinimo koordinatoriaus profesinę kvalifikaciją.

Išsamesnės informacijos teirautis: Regina Labinienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo sektoriaus vedėja, tel. (8 5) 2743145; (8 5) 2743088.

Autorė: Informacijos ir ryšių su visuomene sektoriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė. Tel. (8 5) 2743138
Šaltinis: www.smm.lt