Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje sunaudojama keliasdešimčia kartų mažiau skausmą malšinančių medikamentų, žmonėms sunkiai prieinami modernūs skausmo malšinimo būdai, o skausmo klinikų tinklas - neplėtojamas. Taip spalio 17-ąją minint Pasaulinę kovos prieš skausmą dieną Eltai teigė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Skausmo klinikos vedėja gydytoja Janė Baublienė.

Žmonės lėtinius skausmus kenčia dėl nusistatymo, jog tai neišvengiama, valstybės politikos, nepakankamo skausmą malšinančių vaistų prieinamumo", - sakė J. Baublienė.

Kita problema, kurią dažnai mini pacientai - kad vaistai nuo skausmo kompensuojami tik onkologiniams ligoniams.

Pasak skausmo gydymo specialistės, elementarių vaistų nuo skausmo asortimentas Lietuvoje yra, tačiau gydytojai pasigenda kai kurių Lietuvoje neregistruotų medikamentų.

"Mūsų šalyje skausmui gydyti naudojama gana daug efektyvių priemonių ir būdų. Tačiau šiuolaikiškomis medicinos nuostatomis pagrįsto skausmo gydymo propagavimas išlieka viena svarbiausių problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti", - įsitikinusi Skausmo klinikos vadovė.

Pasak gydytojos, gydyti skausmą - kiekvieno mediko pareiga. Tačiau jei gydymas neefektyvus, jie neturi į ką kreiptis pagalbos, nes Lietuvoje specializuotos skausmo gydymo klinikos veikia tik 5 didžiuosiuose miestuose.

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje klinikos įsikūrusios palyginti neseniai, todėl jose dar neatliekamos sudėtingos invazinės skausmo mažinimo procedūros.

"Antro lygio skausmo specialistai turėtų dirbti visose ligoninėse. Tuomet, jei pacientui nepavyksta padėti, medikai galėtų jį siųsti į specializuotą kliniką. Dabar tokios įstaigos dirba "plyno lauko" sąlygomis, dėl to nepajėgia pagelbėti visiems, kenčiantiems skausmus", - pabrėžė J. Baublienė.

Santariškėse įsikūrusioje skausmo klinikoje pacientai procedūrų eilėje laukia mėnesį. Gyvenantiems regionuose važinėti pas specialistus dar sunkiau.

Pasak J. Baublienės, lėtinis skausmas medicinoje vertinamas kaip atskira liga, kuri gydoma specialiais metodais. Tačiau Lietuvoje dauguma žmonių tebėra įpratę kentėti skausmus ir net nebando jų įveikti

Negydant skausmo net ir darbingi žmonės iškrinta iš aktyvaus gyvenimo, juos apleidžia viltis pasveikti, užklumpa depresijos.

Pasak daktarės, silpnas skausmas malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, vidutinis ir stiprus - stipresniais analgetikais, tramadoliu, morfijaus sulfatu arba šiuolaikiniu ant odos klijuojamu fetanilio pleistru, kuris padeda tris paras.

Skausmo klinikose taikomas skausmo malšinimas automatiniais švirkštais, kurie vaistus dozuoja visą parą. Jie leidžiami po oda, prie nervų rezginių arba epidūraliai - prie stuburo smegenų dangalo.

Skausmo klinikose taip pat atliekamos įvairių nervų medikamentinės blokados, destrukcija, naudojami kiti efektyvūs skausmo mažinimo metodai.

Gydytojos teigimu, pasaulyje egzistuoja dar daugiau modernių skausmo gydymo būdų, tačiau ir turimais Lietuvoje galima padėti skausmą kenčiantiems žmonėms iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę. Tik būtina jiems suteikti galimybę pasinaudoti veiksmingomis skausmo mažinimo priemonėmis.

Spalio 17-23 dienomis Pasaulinės sveikatos organizacijos minimos Europos skausmo savaitės tikslas - atkreipti visuomenės, medikų ir sveikatos apsaugos organizatorių dėmesį į skausmo problemą, kuri visuomenei kelia vis daugiau socialinių, psichologinių ir net ekonominių problemų.

Tarptautinių organizacijų duomenimis, lėtinius skausmus nuolat kenčia vidutiniškai 19 procentų europiečių. Santariškių skausmo klinikos vedėjos įsitikinimu, Lietuvoje ši problema dar sudėtingesnė ir artimiausiu metu tik gilės.

"Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, vis daugiau serga skeleto, raumenų ligomis, osteoporoze, reumatu, vis daugiau patiria traumas, todėl lėtinio skausmo problema ateityje bus dar aktualesnė", - prognozavo J. Baublienė.

ELTA