.jpg)
Toliau kalbėsime apie kontracepciją ir bandysime paneigti paplitusius mitus. Ginekologė Sonata Rakšnienė aiškina plačiai tarp moterų paplitusias, bet dažnai klaidingas žinias apie vaisingas dienas, mėnesines, tikimybę pastoti žindant bei apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo.
Akušerė-ginekologė
Sonata Rakšnienė
Medicinos centras Maxmeda
Mindaugo g. 16, Vilnius
Tel: 8 5 2137708
+370 620 78846
www.maxmeda.lt
Mitas. Mylintis nevaisingomis mėnesio dienomis arba per mėnesines saugotis nebūtina. Nors dauguma moters ciklų yra daugiau ar mažiau reguliarūs, kartais hormonų pusiausvyra gali išsiderinti. Patyrus stresą, kelionėje arba pasikeitus fiziniam krūviui mėnesinės vėluoja arba prasideda anksčiau. Priežasčių, dėl kurių sutrinka mėnesinių ciklas daugybė (taip gali atsitikti net vartojant kai kuriuos vaistus). Atėjus būtent tam nereguliariajam ciklui ovuliacija būna irgi ne tuomet, kaip visada. Tada įmanoma pastoti ir per menamas nevaisingas dienas, ir net per mėnesines. Reikia nepamiršti, kad spermatozoidai moters organizme gali išlikti gyvybingi net iki 3 parų. Sutrikus hormonų pusiausvyrai sunku Šiame numeryje toliau kalbėsime apie kontracepciją ir bandysime paneigti paplitusius mitus. apsiskaičiuoti, kurios dienos vaisingos, o kurios ne.
Mitas. Žindant kūdikį tikimybė pastoti labai maža. Deja, žindymas nėra patikima apsauga nuo nėštumo. Žindant dažniausiai nebūna mėnesinių, ši būsena vadinama laktacine amenorėja. Tai vienas iš kontracepcijos metodų, tačiau juo galima pasikliauti tik tuomet, kai laikomasi griežto plano kūdikis žindomas tik motinos pienu; kūdikis žindomas dieną ir naktį, o tarp maitinimų yra ne ilgesnės nei 2-3 valandų pertraukos; moteris pieno nenusitraukinėja; moteris visiškai nekraujuoja (nėra mėnesinių, nereguliaraus kraujavimo, tepliojimo). Kadangi žindant mėnesinių dažniausiai nėra (jos atsinaujina tik apie 15 proc. žindančių moterų), moteris negali žinoti savo ciklo. Be to, pastojus maitinant, jokių nėštumo požymių dažniausiai nėra. Ne taip retai pirmoji ovuliacija po gimdymo būna dar prieš mėnesines. Todėl saugotis reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo.
Ne visa kontracepcija tinka žindančiai moteriai. Po gimdymo visiškai netinka natūralūs šeimos planavimo metodai vaisingų dienų skaičiavimas, negalima vartoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno (sudėtinių hormoninių tablečių, pleistrų, makšties žiedų). Žindančiai moteriai tinka vietiškai veikiančios spermicidinės priemonės, progestininės tabletės (mini piliulės), prezervatyvai arba hormoninė spiralė ilgalaikės kontracepcijos priemonė, pasižyminti dideliu patikimumu. Ši gimdos sistema neturi įtakos motinos pieno kokybei ir kiekybei, netrikdo kūdikio vystymosi ir gali būti naudojama praėjus jau 6 savaitėms po gimdymo.
Mitas. Mėnesinės moteriai yra būtinos. Nuo seno mėnesinės suvokiamos kaip moters vaisingumo simbolis. Iš tiesų tai tik lengviausiai pastebimas reiškinys, kuris atspindi sudėtingą hormoninį procesą. Mėnesinių ciklo ir pačių mėnesinių pokyčiai būdingi daugeliui nevaisingumą sukeliančių ligų, tačiau nereikia manyti, kad jei mėnesinės reguliarios esate vaisinga, o jei nereguliarios mažiau vaisinga.
14 proc. moterų vargina ilgos ir gausios mėnesinės. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia hemoglobino (kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams kvėpuoti). Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Užtat deguonies pradeda stigti odai, plaukams, gleivinėms, dantims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, bet pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, šiaudiniai, šakojasi. Pradeda labiau gesti dantys, gali trūkinėti lūpų kampučiai, šerpetoti ir sausėti oda.
Gausus mėnesinių kraujavimas gali būti kontroliuojamas skiriant hormoninę spiralę arba švelniu poveikiu organizmui pasižyminčių kontraceptinių tablečių (su estrogenu, identišku natūraliam, ir progestinu dienogestu). Tiek kontraceptinių tablečių, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita.
Mitas. Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) apsaugo nuo nėštumo, bet kenkia sveikatai. SKT ne tik viena patikimiausių kontracepcijos priemonių, bet turi ir papildomą gydomąjį bei profilaktinį poveikį. Šiais preparatais gydomi menstruacinio ciklo sutrikimai: nereguliarios, skausmingos, gausios mėnesinės, premenstruacinis sindromas (PMS), endometriozė, mažinama mažakraujystės rizika. SKT skiriamos gydyti ir tam tikroms odos problemoms spuogams, atsiradusiems dėl androgenų (vyriškųjų hormonų) pertekliaus. Vartojant SKT sumažėja galimybė susirgti vidinių lytinių organų bakterijų sukeliamomis uždegiminėmis ligomis, mažesnė tikimybė susirgti gimdos mioma, pastoti ne gimdoje. Vartojant SKT sumažėja sergamumas reumatoidiniu poliartritu, osteoporozės rizika, nes mažos dozės SKT turi teigiamos įtakos kaulų masei.
Moterims, vartojančioms SKT, mažesnė rizika susirgti dubens uždegimu, kiaušidžių cistomis, kiaušidžių ir gimdos vėžiu.
Mitas. Vartojant SKT, kas keletą metų reikia daryti pertrauką. Šis mitas kilo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo vartojamos didelių dozių kontraceptinės tabletės. Tada buvo sakoma, kad reikia leisti organizmui išsivalyti nuo hormonų ir atsigauti kiaušidėms. Nutraukus tokių tablečių vartojimą, ilgiau tekdavo laukti natūralių mėnesinių, galbūt todėl ir tapo populiaru daryti pertraukas, siekiant sulaukti natūralaus ciklo atsinaujinimo. Dabar, atsiradus naujosios kartos SKT, ne tik kad nebūtina daryti pertraukų, bet net nepatariama. Nes vidutinis organizmo prisitaikymo prie kontraceptikų periodas trunka iki 3 mėnesių. Kaskart, kai kontraceptikų vartojimas pradedamas iš naujo, organizmui tenka vėl prisitaikyti. Jei SKT yra skiriamos gydymui, tai darydamos nepagrįstas pertraukas, mes neturėsime laukiamo gydymo efekto. Pastoti paprastai galima iškart nutraukus SKT vartojimą, tai yra pirmą natūralų ciklą.
Mitas. Ilgai vartojamos kontraceptinės tabletės sukelia nevaisingumą. Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų. Įrodyta, kad moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, profilaktiškai apsisaugo ir nuo endometriozės, kuri yra viena iš ligų, sutrikdančių vaisingumą. Sudėtinės kontraceptinės tabletės nevaisingumo nesukelia, o nevaisingumo priežastis, išryškėjusi nutraukus vartoti SKT, buvo dar iki pradedant jas vartoti.
Mitas. Nuo hormoninių kontraceptikų auga svoris. Būtų neteisinga teigti, kad šis mitas kilo be pagrindo. Vartojant senąsias SKT, kuriose buvo didelių estrogeno dozių, daugelis moterų iš tiesų priaugdavo svorio. Kūno svorio pokytis pastebimas organizme kaupiantis druskų ir skysčių pertekliui. Daugiau ar mažiau svoris kinta ir natūraliu ciklo metu, net nevartojant hormoninės kontracepcijos. Tai būdinga antrajai ciklo pusei. Moteriškieji hormonai estrogenai skatina kauptis druskas ir vandenį organizme, neleisdami jiems pasišalinti per inkstus tuomet ne tik priaugama keletas kilogramų, bet ir gali būti juntami kiti nemalonūs pojūčiai (pučia pilvą, pabrinksta galūnės, krūtys tampa skausmingos, juntamas bendras apsunkimas). Naujos kartos SKT turi labai mažas hormonų dozes, be to SKT su hormonu drospirenonu turi savybę mažinti estrogenų sukeliamą skysčių kaupimąsi.
Neseniai Gioteburgo universiteto (Švedija) mokslininkai atliko tyrimą, parodžiusį, jog kontraceptinės piliulės nedidina kūno svorio. Ilgalaikiame tyrime dalyvavo 1749 moterys, gimusios 1962 m., 1972 m. ir 1982 m. Respondentės kas penkerius metus turėjo atsakyti į klausimus apie kontracepciją, nėštumą, kūno svorį, rūkymą. Apibendrinę apklausos rezultatus, mokslininkai pateikė išvadas, kad moterys, kurios vartojo kontraceptines piliules ir buvo stebimos nuo paauglystės iki 34 m., nepriaugo daugiau papildomų kilogramų nei bendraamžės, nevartojusios hormoninių kontraceptikų.
Mitas. SKT tinka tik moterims iki 35 metų. Hormoninę kontracepciją gali vartoti visos vaisingo amžiaus moterys, kurioms reikalinga kontracepcija. SKT gali vartoti tiek paauglės, tiek ir vyresnio reprodukcinio amžiaus moterys iki menopauzės, jei jos yra sveikos ir nėra kitų kontraindikacijų vartoti hormonus. Moters amžius nėra pagrindinis rodiklis sprendžiant, ar skirti SKT. Jei moteris yra vyresnė nei 35 metų, reikėtų atkreipti dėmesį, ar ji rūko. Tuomet vartojant SKT 100 kartų padidėja miokardo infarkto rizika.
Mitas. Hormoninė spiralė tinka tik gimdžiusioms. Gimdos sistema su hormonu, kitaip vadinama hormonine spirale, apsaugo nuo nėštumo 5 metus. Dėl nuolat išskiriamo nedidelio progestino kiekio slopinamas gimdos gleivinės vešėjimas bei tirštinamos gimdos kaklelio gleivės, dėl kurių spermijai negali patekti į gimdą, todėl apvaisinimas apskritai negali įvykti. Šis kontracepcijos būdas gerokai sumažina negimdinio nėštumo riziką bei dubens uždegimo riziką. Dėl nuolat slopinamo gimdos gleivinės vešėjimo išnyksta mėnesinių skausmai, kur kas sumažėja jų trukmė, mėnesinės būna labai negausios ar visai išnyksta.
Hormoninė spiralė tinka bet kokio amžiaus moterims, kurios dar neplanuoja ar jau neplanuoja gimdyti, nori ilgesnės pertraukos tarp gimdymų. Hormoninė spiralė kaip kontracepcijos metodas tinka tiek gimdžiusioms, tiek ir negimdžiusioms moterims. Tai vienas patikimiausių kontraceptikų, naudojant hormoninę spiralę pastoja 2 moterys iš 1000.
Mitas. Hormoniniai kontraceptikai mažina libido. Žmogaus libido tai lytinis potraukis, arba geismas. Moters geismą veikia bendra moters hormoninė būklė, amžius, gimdymai, nėštumas, maitinimas krūtimi, menopauzė, kontracepcijos būdas. Vartojant SKT libido pasikeičia individualiai: vienoms padidėja, kitoms sumažėja, trečios nepastebi jokių pokyčių. Skausmą lytinių santykių metu dėl makšties sausumo dažniau jaučia labai mažos estrogeno dozės (15-20 mikrogramų) SKT vartojančios moterys. Pastebėta, kad sumažėjusiu lytiniu potraukiu dažniau skundžiasi prastus santykius su partneriu turinčios moterys, negimdžiusios, vyresnio amžiaus, mažai išmanančios apie kontracepciją. Be to, skundų sumažėja bent pusmetį vartojant kontraceptines tabletes ar kitą kontracepcijos metodą. Taigi moters libido veikia daugybė veiksnių, ir kontracepcijos metodas vienas iš daugelio, bet nepagrindinis.
Daugiau mitų apie kontracepciją ir nėštumą - interneto svetainėje moterims Prisimink.lt.
Straipsnį parengė Mamos žurnalas