2006 m. kovo 1 d., trečiadienį, 17.30 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58, Kaunas) bus atidaroma J. Jablonskio gimnazijos abiturientės, Moksleivių techninės kūrybos centro auklėtinės Simonos Feruliovaitės fotografijų paroda "Meksikos vaikai". Parodą pristatys fotomenininkas Jonas Daniūnas. Paroda bus eksponuojama iki balandžio 1 d.
2004 2005 m. parodos autorė gyveno Kalifornijoje, Santa Barbaroje. Savaitę praleido Tichuanoje (Meksika), kur sukūrė parodos fotografijas. Pastaruoju metu Simona Feruliovaitė yra sulaukusi nemažai gražių įvertinimų. Jai suteikti Respublikinio moksleivių fotografijos konkurso diplomai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos prizas, Kalifornijos Cate School metų fotografijos apdovanojimas, Moksleivių techninės kūrybos centro padėka ir t. t.
Tai pirmoji S. Feruliovaitės fotografijos paroda. Ją sudaro 13 fotografijų. Autorės mintys apie parodą: "Šiais laikais rašyti apie taiką, viltį, meilę nebemadinga. Tik nesupraskite manęs klaidingai. Nors šios sąvokos universalios,tačiau jas baigia nukonkuruoti kitos, skandalingesnės ir modernesnės. Pabūsiu senamadiška. Man gražu tai,kas tikra ir nesuvaidinta. Galbūt tuo labiausiai ir sužavėjo mane Meksikos vaikai.
Tijuana Meksikos miestas prie Kalifornijos sienos. Ten šiais metais turėjau galimybę pagyventi visą savaitę. Susipažinau su visiškai kitokiomis tradicijomis,virtuve, kultūra, ir tradicine ispanų šeimos struktūra. Ispanų šeimoje moteris rūpinasi buitimi, augina vaikus, vyras, šeimos galva ir kaklas, išlaiko šeimą. Vaikai auginami pagal griežtas taisykles, jiems nuo mažens diegiamas konservatizmas, pagarba seniems papročiams ir tradicijoms.
Nors tautybė neturi įtakos vaiko veido tyrumui, tačiau Meksikos vaikų veiduose atsispindi tai, kuo jie gyvena. Gilus, išraiškingas juodų akių žvilgsnis, karštas temperamentas.Kartais jie bijantys, ieškantys saugesnio užnugario, kartais susimąstę, kartais linksmi ar net įžūlūs. Jų veiduose, dar neiškreiptuose veidmainystės ir melo, švyti vaikiška dvasia. Tačiau tame tyrame veide taip pat matyti ir per anksti išsikerojęs suaugusio žmogaus susirūpinimas - sunkaus gyvenimo miglotas nujautimas.
Sunku apsakyti, koks tyras ir malonus vaikų atsakas į tavo šypseną ar žodį. Net sunkiai suprasdama ispaniškai, aš buvau priversta klausytis vaikų man pasakojamų istorijų, žaisti su jais, nepaisant kalbos barjero. Ir būtent tai mane privertė susimąstyti, kad meilė ir viltis glosto kiekvieną vaiką. Kartais reikia labai nedaug, kad suteiktum vaikui šilumos. Ne viskas gyvenime susiklosto taip, kaip nori. Bet gal gali padaryti ką nors,kad kitam susiklostytų geriau?.."
Šaltinis: Všį Kauno įvairių tautų kultūrų centras