Maro bangos, kurios ritosi per Europą viduramžiais iki pat XVIII amžiaus, galėjo taip pakeisti genetinį europiečių kodą, kad didelė jų dalis tapo atspari AIDS, tvirtinama žurnale "Journal of Medical Genetics" britų mokslininkų paskelbtame darbe.
Liverpulio universiteto biologai Kristoferis Dankanas (Christopher Duncan) ir Siuzan Skot (Susan Scot) sukūrė maro paveiktų genų mutacijos matematinį modelį. Tokių mutacijų atsirasdavo po kiekvienos maro bangos nuo 1347 metų "Juodosios mirties" iki 1665-1666 metų Didžiojo maro Londone ar Kopenhagos maro puse šimtmečio vėliau.
Autoriai tvirtina, kad apie 10 procentų europiečių gali džiaugtis įgimta apsauga nuo maro. Žmonės, kurių ląstelėse esama genų mutacijos CCR5-delta32, neserga AIDS, net kai jų aplinkoje pilna virusų, vadinamų ŽIV. Mat minėtoji mutacija užtikrina, kad šis virusas nepatektų į imuninę sistemą.
Autoriai iškėlė hipotezę, kad ši mutacija liko po marų Europoje, kur natūralus atsparumas AIDS yra itin didelis, ypač Skandinavijoje, kur atsparių AIDS žmonių populiacijoje yra net 14-15 procentų. Ši mutacija reta Viduržemio regione, visai jos nėra regione įpiečiau Sacharos. Štai kodėl Europoje AIDS neplinta taip smarkiai kaip Afrikoje, mano autoriai.
ELTA