"Mokiniai yra augančios, besimokančios kritiškai mąstyti asmenybės ir tai pabrėžia kiekvienas mokytojas, o bandymais įvesti drausmės pažymį mokytojų profsąjunga šiems teiginiams prieštarauja." - rašoma LMP viešajame laiške. Nors A. Bružas kai kuriais savo pasisakymais teigia, kad pedagogai neturi priemonių sudrausminti mokinius, tačiau moksleiviai pastebi, jog yra daugybė mokytojų, kurie pasitelkdami savo asmenines savybes, sugeba palaikyti tvarką pamokos metu ir turi autoritetą net pačių nedrausmingiausių mokinių akyse. Jaunieji parlamentarai taip pat pabrėžia, jog mokiniai bendravimo ir elgesio pavyzdį atsineša iš šeimos bei visuomenės, todėl siūlo susimąstyti, kokį pavyzdį mokyklose rodo jos darbuotojai.
Nerimą mokinių atstovams kelia ir neaiškūs drausmės vertinimo kriterijai, nes elgesį įvertinti pažymiu yra sudėtinga. "Manau, kad mokyklose nebeliktų socialinio dialogo tarp mokytojų ir mokinių, mokiniai būtų slopinami pažymiais, mokinių savivaldos, kaip demokratijos principus mokykloje puoselėjančios institucijos bei puikus autoritetas jaunesniųjų klasių mokiniams, taip pat prarastų savo funkciją" - sako LMP Kauno skyriaus pirmininkė Živilė Bacevičiūtė.
LMP viešajame laiške pasisako prieš mokinio palikimą antrais metais dėl nedrausmingumo, nes jų manymu tai nepadėtų vaikui tapti drausmingesniu bei mažintų jo motyvaciją mokintis ir eiti į mokyklą. "Kaip į pavyzdį norime atkreipti dėmesį į Suomijos švietimo sistemos modelį, kuriame moksleiviai antriems metams nepaliekami, nes manoma, jog taip žeminama mokinio savimonė. Kad būtų užpildytos žinių ar bendravimo spragos ten mokytojai su mokiniais, kuriems reikalinga pagalba, dirba per vasarą, taip paruošdami juos ateinantiems mokslo metams" - komentuoja LMP narė Ksenija Paksina. LMP pirmininkas Justas Plankis mano, jog mokinių, kurie nekultūringą elgesį atsineša iš šeimos, tėvų reakcija į palikimą antrus metus taip pat gali būti netinkama ir pakenkti, vaikui bus sukeliamas bereikalingas spaudimas, kuris gali privesti paauglį prie psichotropinių medžiagų vartojimo.
"Atkreipdami dėmesį į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Bružo nuomonę, kad "palaida bala" mokykloje - valstybės švietimo politikos pasekmė, o "reforma - kaip kokia šventa karvė", norime paprieštarauti ir pastebėti, kad šioje situacijoje reforma sprendžia drausmės problemą. Mokiniai kas ketverius metus keis aplinką, mokytojus, keisis jų bendravimas, požiūris į juos supančią aplinką, bus mokomasi prisitaikyti." - taip laiške išsakomi komentarai į A. Bružo žodžius. Mokiniai taip pat pastebi, kad pagal vykdomą reformą kas dvejus metus bus tikrinimas mokinių žinių lygis. Šis procesas padės realiau matyti situaciją bei kiekvienam besimokančiajam analizuoti savo gebėjimus.
"Švietimo ir mokslo ministerija skelbia draugiškos mokyklos metus, dešimtys tūkstančių mokinių dalyvauja "Veiksmo savaitės" ir "Draugiškos mokyklos" akcijose, stengdamiesi rasti dialogą su mokytojais, nes nori dvylika metų praleisti draugiškoje aplinkoje, o Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos pirmininkas mokytojų ir mokinių bendravimą vis dar kategoriškai siekia paversti kova" - teigia LMP narė Eglė Remeikaitė.
Lietuvos mokinių parlamentas sutinka, kad mokinių nedrausmingumas ir nekultūringas elgesys yra problema, tačiau nemano, kad Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos siūlymas vertinti drausmę pažymiais, taip grįžtant į Sovietinę sistemą, yra šios problemos sprendimas. Priešingai, mokiniai mano, jog tai prišauktų dar daugiau konfliktų tarp mokyklos bendruomenės narių, todėl tikisi, kad švietimo sistemos kūrėjai nepritars šiam siūlymui.
Lietuvos mokinių parlamentas yra demokratiškai renkama mokinių institucija, atstovaujanti moksleivių interesams bei konstruktyviai dalyvaujanti kryptingos vaikų ir jaunimo politikos formavime.
Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) renkamas kas dveji metai, remiantis demokratinių rinkimų procedūromis. Parlamentą sudaro 95 mokiniai, atstovaujantys visų Lietuvos miestų ir rajonų mokinius.
Šaltinis: Lietuvos mokinių parlamentas