Šiandien ir rytoj Vilniuje susirinkę užsienio ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistai, teisininkai aptars tarptautinius vaikų globos bei įvaikinimo aspektus, nagrinės teisės aktus reglamentuojančius tarptautinį vaikų įvaikinimą ir globą.

"Viena iš svarbių aplinkybių, lemianti Lietuvos prisijungimą prie konkrečių tarptautinių sutarčių yra siekimas tarptautiniu lygiu spręsti naujus, Lietuvai tampančius aktualiais, tarptautinės privatinės teisės klausimus. Globalizacija, laisvas asmenų judėjimas, pilnateisė narystė Europos Sąjungoje atvėrė naujas galimybes bei perspektyvas mūsų šalies piliečiams. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse daugėja ne santuokoje gimstančių vaikų, gausėja ištuokų, pakartotinų vedybų, tame tarpe ir su užsienio valstybių piliečiais. Daugėja ir tokių šeimų, kai po naujos santuokos sudarymo, pora gyvenimo šalimi pasirenkama naują ES valstybę, o buvusioje tėvynėje su kitu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Šie vaikai turi teisę matyti ir bendrauti su abiem tėvais, taip pat gauti jų išlaikymą arba paveldėti tėvų turtą. Taigi Lietuvoje itin aktualūs tampa tėvų pareigų vykdymo, vaiko globos bei matymosi su vaiku teisių užtikrinimo tarpvalstybinėse situacijose klausimai,"- šiandien, pradėdamas tarptautinę konferenciją "Vaikų apsauga, įgyvendinant tarptautines vaiko globą ir įvaikinimą reglamentuojančias konvencijas", sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.

Kaip teigė Rimantas Kairelis, principas, kad visų svarbiausia - vaiko interesai, pripažįstamas nacionaliniuose teisės aktuose ir įtvirtinamas vaiko bei šeimos teises liečiančiose tarptautinėse konvencijose. Vaikai - ypatingas teisės subjektas. Jie visuomenėje labai svarbūs ir kartu labiausiai pažeidžiami, negalintys patys apsiginti ar apginti savo teisėtų interesų. Būtent dėl to jiems visų pirma reikalinga ypatinga tėvų, visuomenės ir valstybės apsauga ir pagalba.

Šiandien kalbėjęs Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatinio Biuro Generalinio sekretoriaus pavaduotojas William Duncan pabrėžė, jog labai svarbu stiprinti bei kurti šalių bendradarbiavimo praktinius principus vaiko teisių apsaugos srityje. "Tarptautinė teisinė infrastruktūra yra vienas esminių dalykų užtikrinant vaiko teises", - sakė William Duncan.

Lietuva yra prisijungusi prie dviejų šioje srityje itin svarbių konvencijų - 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų bei 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (Hagos konvencija dėl tėvų pareigų).

Tarptautinės konferencijos, kurią surengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metu bus aptariami geros praktikos užsienyje ir Lietuvoje pavyzdžiai sprendžiant bendravimo su vaikais, vaikų grąžinimo teisėtiems vaiko atstovams pagal įstatymą klausimus, plačiau supažindinama su Hagos privatinės teisės konvencijomis, reglamentuojančiomis tarptautines procedūras užtikrinant neturtinių bei turtinių vaikų interesų atstovavimo ir gynimo klausimų sprendimą, už konvencijos įgyvendinimą atsakingų institucijų kompetencija.

Antroji konferencijos diena bus skirta įvaikinimo klausimams aptarti. Bus pristatytos tarptautinio įvaikinimo Lietuvoje tendencijos, socialinės paramos schema, skatinanti įvaikinimą Lietuvoje, savo patirtį sprendžiant tarptautinio įvaikinimo klausimus taip pat pristatys Latvijos ir Estijos specialistai.

Šaltinis: LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO
MINISTERIJA