„Aš būčiau gyvenusi“, – paskutinis Lore, šiame pasaulyje praleidusios vos 83 dienas, iš jų dvi savaites – intensyviosios terapijos palatoje, priekaištas jos neapsaugojusiems suaugusiesiems. Šiuos žodžius į mergaites lūpas įdėjo gedintys tėvai: jie sukūrė interneto svetainę ir aprašė savo istoriją, kad kitiems netektų išgyventi panašios tragedijos, kurios vardas – kokliušas.
„Aš būčiau gyvenusi“, – paskutinis Lore, šiame pasaulyje praleidusios vos 83 dienas, iš jų dvi savaites – intensyviosios terapijos palatoje, priekaištas jos neapsaugojusiems suaugusiesiems. Šiuos žodžius į mergaites lūpas įdėjo gedintys tėvai: jie sukūrė interneto svetainę ir aprašė savo istoriją, kad kitiems netektų išgyventi panašios tragedijos, kurios vardas – kokliušas.
Belgijoje nutikusi istorija Lore tėvų sukurtos interneto svetainės dėka prieinama viso pasaulio tėvams. Anot poros, nė vienas ginekologas neperspėjo jų apie šios ligos grėsmę, būtinybę saugoti kūdikį nuo susibūrimų, kuriuose, įtariama, Lore ir galėjo užsikrėsti. Vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis yra žmogus, be to, tyrimais nustatyta, kad net 75 proc. kūdikių šia liga užsikrečia nuo šeimos narių, o 40 proc. mažylių liga užkrečia jų mamos.
Lore tėvai dvejus metus nesėkmingai bandė susilaukti kūdikio, tad džiugi žinia apie užsimezgusią gyvybę prilygo stebuklui. Mažylei gimus, namuose netrūko svečių šurmulio: mergaitei sulaukus mėnesio, tėvai surengė pirmąjį jos pokylį, vėliau seneliai atšventė 60-ąsias savo vestuvių metines. Netrukus senelis užmigo amžiams.
Po senelio laidotuvių Lore šiek tiek pakilo temperatūra, prasidėjo nedidelė sloga. Pradžioje nekalti atrodę požymiai neslopo, tad tėvai kreipėsi į pediatrą. Įtarus sezoninį virusą, Lore buvo kelioms dienoms paguldyta į ligoninę, tačiau būklė negerėjo. Netrukus kūdikis jau nebegalėjo savarankiškai kvėpuoti. Komplikacijos tęsėsi dvi savaites, ir tik tuomet buvo nustatyta tikroji diagnozė: kokliušas. Jo sustabdyti jau buvo nebeįmanoma.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos medicinos mokslų daktarė Marija Marengolcienė sako pastebinti, kad kokliušas, tradiciškai vadintas vaikų liga, Lietuvoje pamažu keičia savo „auditoriją“: šiuo metu sergamumas juo pasisilinko į vyresnio amžiaus grupes – apie 70 proc. sergančiųjų yra moksleiviai. Vadinasi, būtent jų gretose yra gausu infekcijos skleidėjų, kurie kelia pavojų kitiems, ypač – jauniausiesiems.
Lietuvoje nuo kokliušo privalomai skiepijama jo bakterijai jautriausia amžiaus grupė: kūdikiai ir 5-6 metų sulaukę vaikai, tačiau ilgainiui imunitetas ligai išblėsta. Tad skiepytis nuo kokliušo asmeniui patartina kas dešimt metų. Tai aktualu jauniems tėveliams: mamoms patariama pasiskiepyti nuo kokliušo prieš nėštumą arba iš karto po gimdymo, tėvams ir kitiems šeimos nariams, tarp kurių taip pat gali būti vyresnių vaikų ir paauglių – prieš naujagimiui išvystant pasaulį. Tiesa, vyresniems nei 7 metų vaikams bei suaugusiesiems skirta vakcina, kurios sudėtyje yra maža dozė difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo antigenų, yra mokama. Dėl skiepijimosi reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Suaugusiesiems kokliušas, kuriuo sergama kartą gyvenime, diagnozuojamas retai – kadangi vyresniems pacientams jis savo lengvesne eiga primena peršalimą, į gydytoją paprastai nesikreipiama. Tuo metu kūdikiams kokliušas beveik visuomet sukelia komplikacijų – plaučių uždegimą, mitybos sutrikimus, o dėl kvėpavimo sustojimų – encefalopatiją. Nustačius kokliušą, gydoma antibiotikais, tačiau šios ligos palydovui – spazminiam kosuliui – jie beveik nedaro įtakos. Kūdikis, persirgęs kokliušu, gali kosėti apie metus. Ši liga, akcentuoja dr. M. Marengolcienė, mažuosius pacientus labai išvargina, o tėveliams pablogina gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos apie ligą: www.kokliusas.lt
