Kas iš tiesų, homeopatų požiūriu, slopina vaiko imunitetą ir kokiais būdais su tuo kovoti? Kalbamės su Natūralaus gydymo centro gydytoja homeopate Aiva Vaivariene.
Kodėl dauguma įvairaus amžiaus vaikų beveik nuolat serga peršalimo ligomis, taigi dažnai nelanko darželio, praleidžia pamokas mokyklose?
Nes tėvai, užuot ieškoję priežasčių, kodėl vaikas nuolat serga, eina lengviausiu keliu – renkasi greitai veikiančius, tačiau imunitetą slopinančius preparatus – antibiotikus, karščiavimą mažinančius vaistus. Tai lemia nuolatinė skuba, įtampa, bėgimas, pareiga nevėluoti, suspėti, prievolė būti darbe. Todėl visuomenėje įprasta: jei skauda ranką – geriame vaistų nuo skausmo. Jei pakilo temperatūra – geriame vaistų nuo temperatūros. Pakilo kraujospūdis – „numušame“. Tačiau tai yra tik simptomų slopinimas. Juk ligos visada turi priežastį: temperatūra pakilo dėl tam tikros priežasties, rankos skausmas taip pat turi priežastį, kraujospūdis pakilo taip pat dėl tam tikros priežasties. Temperatūra, skausmas – tai ligos simptomai, bet ne priežastis. Būtina ieškoti ligų priežasčių, nes kitaip tas ratas niekada nesibaigs. Daugelis mūsų yra girdėję gydytoją sakant: „šiuos vaistus jums teks gerti visą likusi gyvenimą“ arba „mokykitės gyventi sirgdami“. O tapti sveikam – čia jau sudėtingesnis kelias, reikalaujantis ir paties ligonio aktyvaus dalyvavimo, mąstymo, ne tik vaistų vartojimo.
Gydytoja, o tai kaip ieškoti tų priežasčių?
Šiandien vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralią mediciną, kuri kelia klausimus – kodėl prasidėjo liga? kokia yra atsiradusio simptomo priežastis? – ir stengiasi veikti būtent tą priežastį. Ne visada lengva tai rasti. Veikia visa priežasčių visuma – tai ir fiziniai, ir emociniai, dvasiniai (arba, kaip įprasta sakyti – „nerviniai“) veiksniai. Lengva padėti, kai aišku: trauma–lūžis–gipsas. O jeigu nuo psichinės traumos ir kažkas „lūžo“ viduje? Kokiais vaistais galime „sugipsuoti“ vaiko liūdesį, pyktį, nuoskaudą, kai, pavyzdžiui, jis patenka iš jaukios namų aplinkos į jam nemalonų darželį? Dažnai tenka ne vieną valandą analizuoti situaciją ir ištraukti į dienos šviesą ne vieną ligos „šaknį“.
Kaip veikia homeopatija vaiko organizmą, kai serga peršalimo ligomis, yra nusilpęs imunitetas?
Homeopatiniai vaistai skatina organizmo gynybines reakcijas, dažniausiai nesukeldami jokių šalutinių poveikių, ir gali būti vartojami su kitais vaistais. Homeopatijoje ligos simptomas yra rodiklis, pagal kurį ligoniui skiriamas homeopatinis preparatas, suaktyvinantis organizmo „vidinį gydytoją“. Pavyzdžiui, karščiavimas yra natūrali organizmo išraiška, kuria ginamasi nuo ligos sukėlėjų (virusų, bakterijų, toksinų). Tad slopindami karščiavimą, slopiname ir „organizmo vidinį gydytoją“. Homeopatiniai vaistai, skirtingai nuo įprastų antipiretikų (karščiavimą slopinančių vaistų), nenumuš staigiai temperatūros, tačiau palengvins karščiuojančiojo būklę, kad ligos eiga, natūralus sveikimas būtų švelnesnis. Jie taip pat parenkami pagal ligos simptomus, priežastis. Pavyzdžiui, vieni homeopatiniai vaistai skiriami, jeigu vaikas karščiuoja perpūtus šaltam vėjui, kiti – jei sušlapo ir sušalo. Jeigu priežastis neaiški, padeda ligonio išvaizda, pavieniai požymiai – paciento blyškumas, raudonumas, šaltkrėtis, konkrečios vietos skausmas, jo pobūdis ir daugelis kitų simptomų. Homeopatijoje nėra nereikšmingų dalykų.
Ar tai reiškia, kad iš viso negalima mušti temperatūros?
Nepatartina mušti temperatūros, jei vaikas ją gerai toleruoja. Paprastai dažniausiai tai yra temperatūra iki 38,5 laipsnių. Tačiau būna vaikų, kurie lengvai pakelia ir aukštesnę temperatūrą, ypač vartodami homeopatinius vaistus. Dirbtinis skatinimas kuo greičiau nuslopinti temperatūrą (ypač iki 38 laipsnių) padaro „meškos paslaugą“ organizmui ir imuninei sistemai, gali padėti atsigauti ligai. Nes bakterijos, o ypač virusai, žūsta tik esant aukštai temperatūrai. Imuninė sistema savo apsauginius kompleksus, gynybinės medžiagas irgi gamina tik aukštoje temperatūroje. Tad neleisdami vaikui karščiuoti rizikuojame sulaukti tos pačios ligos, to paties sukėlėjo naujos atakos, naujo susirgimo.
Ar teisingai manoma, kad homeopatija – tai žoliniai, augaliniai vaistai?
Homeopatinių vaistų sudedamosios dalys gali būti ir iš augalų, ir iš gyvūninės kilmės medžiagų, ir mineralų, ir kitų gamtinių medžiagų. Svarbiausia, kad jos yra paruoštos homeopatiškai taip, kad skatintų organizmo gebėjimą priešintis ligos sukėlėjui. Daugiau informacijos apie homeopatinius vaistus ir jų veikliąsias medžiagas rasite www.siuolaikinehomeopatija.lt.
Homeopatija – gydymo būdas, kuris remiasi daugiau nei 200 metų patirtimi ir šiuolaikinėmis mokslo žiniomis.
Klasikinės homeopatijos pradininkas – vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas (1755–1843). Vėliau homeopatinio gydymo sistemą išvystė kitas vokiečių gydytojas – Hansas Heinrichas Rekevegas (1905–1985). Ši kompleksinės homeopatijos sistema plačiai taikoma šiuolaikinėje medicinoje. Jos veiksmingumą įrodo praktika – ypač efektyvus ir saugus jos poveikis kūdikiams, mažiems vaikams.
Lietuvoje homeopatija yra įteisinta, ji įtraukta į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Gydytojai homeopatai turi ne tik reikiamų universitetinės medicinos žinių, bet ir homeopatijos žinių, kurios leis negalavimus šalinti dažniausiai šalutinio poveikio neturinčiais homeopatiniais vaistais.
Daugiau informacijos apie homeopatiją ir gydytojus homeopatus rasite www.siuolaikinehomeopatija.lt
Pasikonsultuoti su gydytoja homeopate Aiva Vaivariene galima Natūralaus gydymo centre, www.ngc.lt