Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, sukeliančių sveikatos problemų darbe ir veikiantis 28 proc. darbuotojų. Daugiau kaip 50 proc. darbuotojų mažiausiai ketvirtį darbo laiko dirba labai greitu tempu arba per daug įtemtai.
Nuolat didėjantis gyvenimo tempas ir kompetencijos reikalavimai, besikeičiančios darbo sąlygos priverčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo krūvio, riboto užduočių atlikimo laiko, nesutarimų su bendradarbiais, vienas iš trijų kolegų gali patirti stresą darbe.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį nervingumą, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, Europos Sąjungos valstybėms darbo stresas kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistų, ne visi žmonės, dirbantys toje pačioje aplinkoje, vienodai išgyvena stresą. Lemia ne vien individualūs veiksniai, kaip santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai, bet ir patiriamo streso suvokimas. Trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti veiklai. Tačiau, susidūrus su aplinkybėmis, dėl kurių kyla abejonių ar sugebės jas įveikti, žmogus patiria žalojantį. stresą.
"Stresą galima sumažinti. Tam reikia išsiaiškinti stresą keliančius faktorius ir keisti reakciją į juos. Nusistatyti aiškius savo veiklos prioritetus ir neužsikrauti sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, mėnesiui ar net visam gyvenimui. Darbui padaryti numatyti konkretų laiką. Geriau apgalvoti, ką būtina padaryti, o ką galima atidėti. Nesistengti viską padaryti vienam, kartais užduotį galima pavesti kitam asmeniui"-, pataria Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos stiprinimo skyriaus psichologė Lina Cirtautienė.
Rekomenduojama persiskirstyti vaidmenimis šeimoje. Į namų ruošos darbus įtraukti visus šeimos narius. Planuoti savo laiką, tačiau palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams, nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan. Šiam tikslui skirti specialią užrašų knygelę. Dienos planavimas padėtų išvengti beprasmių valandų.
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad mažinant darbo streso lygį organizacijose reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė, geras darbo organizavimas ir vadyba. Įtampą darbe mažina bendras mikroklimatas, susijęs su darbo našumu ir darbdavio pozicija šiais klausimais, darbuotojų pasitikėjimas savimi, galimybė kontroliuoti su savo darbu susijusią situaciją, geri tarpusavio santykiai kolektyve. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip jautriai reaguoja į įtampą darbe, lengviau prisitaiko prie padidėjusio darbo krūvio ar naujos darbo vietos ir kitokių reikalavimų.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos specialistų, stresą patiriantį darbuotoją gali pastebėti bendradarbiai ir stengtis jam padėti. Stresui neatsparūs žmonės linkę į socialinę izoliaciją, atsisako ilgesnio bendravimo su kolegomis, atlikdami darbą nesugeba sukoncentruoti dėmesio, pastebimas išsiblaškęs mąstymas ir kalbėjimas. Jie nepasitiki kitais arba atvirkščiai prisiriša prie žmonių su kuriais anksčiau mažai bendravo.
Streso būklėje esančius žmones gali apimti smurto ar žodinės agresijos protrūkiai, pakisti kūno svoris, atsirasti potraukis narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui. Specialistų nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį į žmogų, kuris jau keletą savaičių pasakoja, jog yra nelaimingas ir nedarbingas. Greičiausiai jis patiria stresą.
Daugiau informacijos:
Kauno visuomenės sveikatos centras
www.sam.lt
