Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje kas trečias (34,6%) Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus.
2005 m. pradžioje mieste gyveno 424,2 tūkst. (61,3%), kaime - 267,5 tūkst. (38,7%) 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Jie sudarė apie penktadalį (18,6%) miesto ir ketvirtadalį (23,4%) kaimo gyventojų. Lietuvoje šio amžiaus moterų buvo 441,2 tūkst., vyrų - 250,5 tūkst., arba kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras buvo 60 metų ir vyresni.
Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Pačios "seniausios" rajonų savivaldybės yra Ignalinos, Alytaus, Anykščių, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro 30-27 procentus.
Gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo duomenimis, tarp 60 metų ir vyresnių vyrų 78 procentai nurodė, kad yra vedę, tarp moterų - ištekėjusios buvo trečdalis, arba 39 procentai. Našlių moterų gerokai daugiau negu vyrų. Kas antra šio amžiaus moteris nurodė, kad yra našlė, kas aštuntas vyras - našlys.
Pagyvenę žmonės pagal šeiminę padėtį:
60 metų ir vyresnių skaičius 1000-iui atitinkamo amžiaus gyventojų, 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenys:
Vyrai Moterys
Vedę / ištekėjusios 781 390
Našliai (-ės) 125 473
Išsituokę (-usios) 57 65
Niekada negyveno santuokoje 36 71
Gyvenimo lygis. Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2004 m. pagyvenusių žmonių namų ūkių (pagrindinis pajamų gavėjas - 60 m. ar vyresnis asmuo) mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 490 litų vienam asmeniui (99% šalies vidurkio): mieste - 530 litų, kaime - 446 litai. Socialinės išmokos, t. y. pensijos ir pašalpos, sudarė 69 procentus jų pajamų. Pagrindinis pajamų šaltinis pagyvenusių žmonių namų ūkiuose yra valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. 2005 m. pradžioje ji buvo 394 litai per mėnesį.
Pagyvenusių žmonių namų ūkių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2004 m. buvo 490 litų per mėnesį: mieste - 533 litai, kaime - 443 litai. Vartojimo išlaidos, palyginti su 2003 m., padidėjo 2 procentais. Beveik pusę (46%) visų vartojimo išlaidų pagyvenusių žmonių namų ūkiai skyrė maistui: mieste - 40 procentų, kaime - 55 procentus. Kaimo pagyvenusių žmonių namų ūkiai vieno asmens mitybai per mėnesį skyrė 242 litus (įskaitant pačių išaugintų produktų vertę), miesto - 212 litų.
Statistikos departamento atlikta santykinio skurdo analizė parodė, kad 2004 m. santykinio skurdo lygis pagyvenusių žmonių namų ūkių grupėje buvo didesnis nei vidutiniškai šalyje. Santykiniame skurde (vartojimo išlaidos neviršijo 50% vartojimo išlaidų vidurkio) gyveno 21,3 procento pagyvenusių žmonių namų ūkių narių (visų gyventojų - 16,1%). Santykinio skurdo lygis pagyvenusių žmonių namų ūkiuose, palyginti su 2003 m., padidėjo 1,6 procentinio punkto.
Užimtumas. 2004 m. buvo užimta 54,7 tūkst., arba 30 procentų, 60-64 metų amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2003 m., jų padaugėjo 5 tūkst., arba 10 procentų. Sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus dirbo 19,4 tūkst. (4%) gyventojų. Per metus šių užimtųjų sumažėjo 4,9 tūkst., arba penktadaliu. 60 metų ir vyresni asmenys dažniausiai dirba paslaugų srityje - pernai šioje sferoje buvo užimta 39 tūkst., arba kas antras šio amžiaus dirbantysis. Dar apie 20 tūkst., arba trečdalis šio amžiaus gyventojų, dirbo žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, o 15 tūkst., arba penktadalis - pramonėje ir statyboje.
Sveikata ir socialinės paslaugos. Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2004 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 219 tūkst. 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, arba kas antras senyvo amžiaus žmogus (iki 65 metų amžiaus - kas šeštas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (39%), kvėpavimo sistemos ligos (9%), piktybiniai navikai (8%). Pablogėjus sveikatai ypač aktuali tampa slaugos problema. 2004 m. slaugos ligoninėse gydėsi 14 tūkst. (71% visų besigydžiusių) 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių.
Gyventojų sveikatingumą ir mirtingumo lygį tiksliausiai atspindi tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė.
2004 m. moterų ji buvo 77,8 m., vyrų - 66,4 m. Gana didelis moterų ir vyrų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas išlieka ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėse: sulaukusios 60 metų moterys turi tikimybę išgyventi 21,9 m., vyrai - 16,2 m.
Daugėjant senų žmonių ypač aktualu teikti socialines paslaugas jų pačių namuose. 2004 m. pagalba ir slauga namuose buvo suteikta 7,4 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 512 žmonių daugiau nei 2003 m. Dar 806 (2003 m. - 821) šio amžiaus žmonės, dėl objektyvių priežasčių patys organizavę aptarnavimą, gavo globos pinigus.
Dienos centruose, kuriuose pagyvenę žmonės gali tarpusavyje bendrauti ir gauti įvairias socialines paslaugas, 2004 m. lankėsi 7,7 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, du trečdaliai jų buvo moterys.
Negalintys savimi pasirūpinti pagyvenę žmonės apsigyvena senelių globos namuose. 2004 m. senelių globos namuose apsigyveno 1,1 tūkst. žmonių, ir metų pabaigoje juose gyveno 4,8 tūkst. gyventojų. Tarp senelių namų gyventojų 41 procentas buvo vieniši - neturėjo vaikų ir artimųjų. Kas antras senelių namų gyventojas buvo su negalia, trečdaliui buvo būtina intensyvi slauga. Senelių globos namuose du trečdaliai gyventojų buvo moterys.
Šaltinis: ELTA