Mes renkamės, mus renkasi... O kaip tai vyksta? Pasak britų mokslininkų, moterys gyvenimo palydovą renkasi vadovaudamosi gana banaliu principu: arba ji nori šalia savęs matyti savo tėvo prototipą, arba renkasi visišką jo priešingybę.
Tyrime dalyvavusios merginos turėjo įvertinti pateiktas vyrų fotografijas. Kadangi galėjo vertinti tik jų išvaizdą, psichologai sulygino gautus rezultatus bei merginų asmeninius santykius su tėčiais.
Atlikus testus paaiškėjo, kad tos merginos, kurių šeimose būta problemų, teigiamai vertino tų vyrų fotografijas, kurie buvo visiškai nepanašūs į jų tėčius. O štai „tėvelių dukrelės“ intuityviai simpatizavo tiems vyrams nuotraukose, kurie buvo panašūs į jų tėvus.
Viskas pakankamai paprasta: „tėvelių dukrytėmis“ tampa tos, kurių vaikystė ir jaunystė buvo laiminga, kurių bendravimas su tėvais buvo harmoningas. Na, o jei brendimas vyko nemalonioje ir konfliktiškoje aplinkoje, mergina, kilusi iš tokios šeimos, nė už ką neieškos panašaus į tėvą partnerio.
Tyrimo vadovė Linda Butroid mano, kad šios išvados bus labai naudingos psichologinių klonsultacijų praktikoje. Mat patiriančioms problemų dėl to, kad negali susirasti gyvenimo partnerių, merginoms reikia padėti teisingai išsiaiškinti savo ir tėvo santykius vaikystėje.
Šaltinis: Kleo.ru
