"Drausmės problemos lemia prastėjantį moksleivių žinių lygį. Ir tai ne mokytojų kaltė, o prie ministro Algirdo Monkevičiaus mokykloje įsigaliojusios liberalios politikos pasekmė", - Eltai teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Jo nuomone, "palaida bala" mokykloje - valstybės švietimo politikos pasekmė. "Reforma - kaip kokia šventa karvė. Tačiau patirtis parodė, kad ne visa, kas sugalvota, progresyvu. Per didelio liberalumo pasekmes teigia pajutę aukštųjų mokyklų dėstytojai, pusmetį turintys skirti tam, ką jaunuoliai turėjo įsisavinti mokykloje", - sakė Vilniaus pedagoginiame universitete dėstantis profsąjungos pirmininkas.
Pasak jo, atsisakius drausmės vertinimo suįžūlėję moksleiviai keturaukščiais keiksmažodžiais iškeikia mokytoją, išeina iš pamokos, o pedagogai neturi priemonių jiems sudrausminti. Tai menkina mokytojo autoritetą, demoralizuoja kitus moksleivius.
A. Bružo nuomone, maždaug du trečdaliai klasės vaikų yra sąmoningi, supranta, kad be mokslo neką tepasieks. Tačiau likusioji dalis sudaro nepakeliamas mokymosi sąlygas.
"Ši problema dar sudėtingesnė tuose kolektyvuose, kur integruotai mokomi vaikai su proto negalia. Ne visi mokytojai turi padėjėjus, o suvaldyti klasę, kai reikia dirbti su labai skirtingų pajėgumų ir judrumo vaikais, dar sunkiau", - pabrėžė švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.
Vertinti moksleivių drausmę siūlyta ne kartą. Tam nesipriešino nei tėvai, nei mokytojai. Tačiau kol kas situacija nesikeičia - bet koks vaikų drausminimas vertinamas kaip jų teisių pažeidimas.
A. Bružo nuomone, tėvai tikrai sureaguotų, jei neigiamai įvertinus moksleivio elgesį jis būtų paliekamas toje pačioje klasėje. O dabar daugelis net neateina į mokyklą, kai yra kviečiami pasiaiškinti dėl prasto vaikų elgesio ar pažangumo.
Dėl to pedagogai siūlo griežčiau drausminti ne tik moksleivius, bet ir praleidinėjančių pamokas, netinkamai besielgiančių vaikų tėvus.
"Nenorime, kad Lietuvoje įvyktų taip, kaip Prancūzijoje, kur klasėje drausmę prižiūri samdyti vyrukai. Neturime tiek pinigų, todėl privalome patikrintais būdais kovoti su drausmės laužytojais", - sakė švietimo darbuotojų atstovas.
A. Bružo nuomone, dėl per daug liberalios politikos Lietuvoje gali atsirasti daug beraščių. Todėl drausmės problemą reikia spręsti nedelsianti ir visoje šalyje.
"Dabar mokytojai turi visaip kaip stengtis išlaikyti vaikus, nes jie neva atsineša pinigus - mokinio krepšelį. Tačiau juk pedagogas turi kitų darbų, o ne gaudyti mokinius ir jiems įsiteikinėti", - sakė A. Bružas.
Dabartinė mokyklų finansavimo tvarka prisideda prie prastėjančio moksleivių žinių lygio. Mokytojams, kurie rašo blogesnius pažymius, tenka klausytis mokyklų vadovų priekaištų, kad "spaudžiami" vaikai gali išeiti į kitą mokyklą ir "išsinešti" mokinio krepšelį.
"Norint išlaikyti mokinį ir jo mokymui skirtą krepšelį, keliami pažymiai. Tai - labai paplitusi praktika ir tie mokytojai, kurie reikalauja žinių, dažnai nukenčia. Dėl to už valstybinę politiką atsakinga ministerija turi imtis labai griežtų priemonių. Reikia kažką daryti su mokinio krepšeliu, kad mokiniai jo netampytų iš vienos mokyklos į kitą", - sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
ELTA