Įvairių tyrimų duomenimis, nuo geležies trūkumo pasaulyje kenčia apie 30 proc. moterų ir vaikų. Geležies trūkumas – viena iš dažniausių anemijos priežasčių. Geležies stokos anemija serga beveik ketvirtadalis 3 metų amžiaus vaikų, iki 20 procentų moterų. Vyrams anemija dėl geležies trūkumo pasitaiko rečiau. Ypač dažnai geležies stokos anemija diagnozuojama nėščioms moterims – net apie 50 procentų atvejų. Labai dažna geležies trūkumo problema - nuovargis, ypač aktualus šių laikų moterims “darboholikėms”, derinančioms darbą ir motinystę. Rizikos grupėje atsiduria ir moterys, besilaikančios vegetariškos dietos. Kitos ne mažiau svarbios geležies trūkumo priežastys yra moterų kraujavimai mėnesinių metu, postmenopauzės laikotarpiu, kraujavimai iš skrandžio ir žarnyno, hemorojaus mazgų, navikų, geležies trūkumas maiste, rezorbcijos sutrikimai žarnyne. Taip pat reiškminga geležies stokos anemijos priežasčių grupė yra padidėjęs geležies poreikis: vaikams ir paaugliams (dėl intensyvaus augimo), nėščiosioms ir žindyvėms (dėl motinos bei vaisiaus kraujodaros bei laktacijos). Šalyse, kur mėsos vartojama mažai arba ji visai nevartojama, geležies trūkumo sukelta anemija yra 6-8 kartus dažnesnė. Be to, geležies trūkumas būdingas intensyviai sportuojantiems asmenims, nes dėl didelių fizinių krūvių didėja eritrocitų gamyba ir geležies poreikis, be to, daugiau geležies netenkama prakaituojant.Geležies deficito požymiai paprastai tokie, kaip sergant mažakraujyste: blyški oda, širdies ritmo sutrikimai, ūžesiai, plaukų slinkimas, nagų trapumas, trūkinėjantys lūpų kampučiai, opelės burnoje ir ant liežuvio, greitas nuovargis, irzlumas, mieguistumas. Daugiau diskusijų šia tema rasite forumo rubrikoje apie mažakraujystę.
Kam reikalinga geležis?
Geležis būtina beveik visiems gyviems organizmams. Žmoguje jos yra apie 4 g, daugiausia hemoglobino ir mioglobino sudėtyje. Būdama raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltymo hemoglobino sudėtyje, geležis dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į kūno audinius. Tai yra gyvybiškai svarbi hemoglobino ir, tuo pačiu, geležies funkcija žmogui. Raumenų baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis taip pat dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Be to, geležis yra fermentų sudėtinė dalis, dalyvaudama neuromediatorių sintezėje, yra būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, fermentų, dalyvaujančių imuninės sistemos veikloje, aktyvumui, energijos gamybai.
Geležies pasisavinimas ir poreikis
Žmogus geležies gauna su maistu. Maiste esanti netirpi geležis, patekusi į skrandį, jungiasi su baltymu apoferitinu, vidiniu Kastlio faktoriumi, folatais, askorbo rūgštimi (vitaminu C). Dalis šio junginio yra suskaidoma ir absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje, kita dalis absorbuojama plonajame žarnyne. Absorbuota geležis patenka į kraują ir jungiasi su specialiu baltymu transferinu, pernešančiu geležį į kraujo gamybos organus ir geležies atsargas.
Geležies nuolat gauname su maistu, tačiau kasdien ir netenkame - apie 1–2 mg. Mėnesinių metu geležies prarandama ypač daug, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo, iš viso apie 30 mg geležies. Geležies netekimas turi būti kompensuojamas vartojant pakankamą geležies kiekį su maistu arba papildais.
Per parą suaugusiam vyrui reikia apie 10 mg, moteriai – 15 mg geležies. Paauglystės, nėštumo bei maitinimo krūtimi laikotarpiu šio mineralo poreikis yra dar didesnis.
Geležies šaltiniai
Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra kepenys, mėsa, žuvis, austrės, krevetės, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižos, riešutai bei tamsiai žalios daržovės. Tačiau geriausiai pasisavinama mėsoje ir gyvūniniuose produktuose esanti hemo geležis – iki 30 procentų suvartotos geležies. Augaluose esanti geležis yra ne hemo pavidalo ir jos pasisavinama labai mažai – tik iki 10 procentų, todėl augalai nėra vertingas geležies šaltinis. Esant geležies trūkumui, geležies pasisavinimas didėja - išauga atitinkamai iki 47 procentų iš gyvūninių šaltinių ir 21 procentų iš augalinių. Augalinės geležies pasisavinimą iki 6 kartų padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C bei kitos organinės rūgštys (citro, lakto), o neigiamą įtaką pasisavinimui daro taninai (augalų polifenoliai kavoje, arbatoje, vyne, vaisiuose), fitino rūgštis, esanti sėlenose, ankštinių kultūrų baltymai. Kalcis, cinkas, manganas, vitaminas E neretai yra sudėtinių vitaminų papildų (polivitaminų) dalis, tačiau šios medžiagos taip pat slopina geležies pasisavinimą.
Hematogenas – efektyvus ir skanus geležies papildas
Hematogenas ypatingas tuo, kad yra būtent hemo geležies šaltinis, kurios pasisavinimas yra ženkliai geresnis negu iš augalinių produktų. Papildas skirtas vartoti geležies stokos profilaktikai, taip pat jau esant anemijai, papildyti racioną geležimi. Be to, tai maisto papildas, kurį valgyti ne tik skanu, bet ir naudinga. Mat tai kitoks saldumynas, praturtintas geležimi bei vitaminais. Hematogeno sudėtis
Hematogeno sudėtyje yra organinės kilmės albumino, teikiančio amino rūgščių, lecitino, kuris yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, ir svarbiausio komponento - dvivalentės hemo geležies – vieno reikšmingiausių mineralų žmogaus organizmui. Visų rūšių lietuviški hematogenai be organinės kilmės albumino, dvivalentės geležies, dar turi vitamino C, B grupės vitaminų. Šie vitaminai pagerina geležies bei amino rūgščių, esančių hematogene, įsisavinimą, dalyvauja reguliuojant daugelį organizmo biocheminių procesų.
Lietuvoje gaminamas hematogenas atitinka griežtus Europos Sąjungos reikalavimus. 100 gramų hematogeno turi 71,4 procento rekomenduojamos geležies paros normos (10 mg). Hematogene esanti geležis yra vien organinės kilmės, lengvai įsisavinama. Be to, hematogeno sudėtyje dar yra vitamino C, didinančio geležies absorbciją, ir folio rūgšties bei vitamino B12, reikalingų kraujodarai.
Hematogenas, kaip geležies papildas, naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurie turi riziką geležies stokos anemijai. Tokia anemija gali susirgti intensyviai augantys vaikai, paaugliai, nėščiosios ir maitinančios moterys, sportuojantys ir aktyvūs žmonės, pagyvenę žmonės. Hematogeno vartojimas tokiems žmonėms padidina geležies kiekį racione bei gali apsaugoti nuo geležies stokos anemijos. Sergant anemija, hematogenas gali būti vartojamas ir kaip papildomas geležies šaltinis.
Hematogenas yra maisto papildas ir neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Rekomenduojama neviršyti 100 g dozės per dieną. Vienas hematogeno batonėlis sveria 45 g.
Kviečiame klausimus apie visavertę mitybą ir mažakraujystę užduoti gydytojai dietologei Daivai Pipiraitei, kuri patars, kaip tinkamai maitintis ir planuoti savo maisto racioną bei išvengti geležies trūkumo.
Parengė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė
