Gruodžio 10 d. yra tarptautinė žmogaus teisių diena. Šia proga Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kartu su žmogaus teisių kultūros kūrimo Lietuvoje partneriais gruodžio mėnesį organizuoja eilę renginių ir akcijų. Šiandien ypatingai svarbu didinti visuomenės sąmoningumą žmogaus teisių klausimais ir skatinti žmogaus teisių kultūros vystymąsi Lietuvoje. Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva, inter alia, užtikrintų institutų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, kuris buvo vykdomas Europos Komisijos, yra nutrauktas. Pastaruoju metu žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje tampa vis aktualesnis, nes žmogaus teisių pažeidimų padaugėjo:
§ Vis ryškėja teisės į privatų gyvenimą įgyvendinimo problemos, ypatingai elektroninių ryšių ir naujų technologijų panaudojimo srityse. Nepagrįstai paplitęs asmens duomenų naudojimas, dažni privatumo pažeidimai žiniasklaidoje, ikiteisminių tyrimų metu.
§ Didėja formalaus ir subjektyviai žmonių suvokiamo teisingumo atotrūkis. Akivaizdūs konkrečių teisės į teisingą teismą elementų - nekaltumo prezumpcijos, įrodymų rinkimo, saugojimo bei vertinimo, nešališkumo, rungtyniškumo - pažeidimai. Problemiška lieka antstolių veikla. Ši institucija, veikianti privačiais pagrindais, dažnai abejotinais metodais išieško teismo priteistas sumas bei neproporcingai didelius atlyginimus už savo darbą. Antstoliai nesilaiko įstatymo reikalavimų, ginančių asmens teises, ir vadovaujasi jiems parankia Teisingumo ministro patvirtinta instrukcija.
§ Padaugėjo diskriminacijos, rasizmo, antisemitizmo ir kitokios netolerancijos atvejų. Lietuvos visuomenės suvokimas apie diskriminacijos turinį, priežastis ir pavojus yra nepakankamas, todėl įvairių mažumų problemos nematomos arba diskriminuojantis elgesys pateisinamas. Prie stereotipų, nulemiančių diskriminaciją, eskalavimo prisideda žiniasklaida, pateikdama perteklinę informaciją apie, pavyzdžiui, teisės pažeidėjų priklausomybę kitoms etninėms grupėms. Prie neigiamų stereotipų, kuriančių palankią terpę diskriminacijai ir kitiems žmogaus teisių pažeidimams, formavimo prisideda ir aukšti valstybės pareigūnai.
"Kalbėdami apie žmogaus teises, turime kalbėti ne tik apie pažeidimus, bet ir apie viziją ir vertybių sistemą. Šios vertybės apsprendžia gyvenimo kelio pasirinkimą. Kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis ir pats susikuria jo svajones leisiančias įgyvendinti aplinkybes. Žmogaus teisių katalogas yra veiksmingas instrumentas, padėsiantis žmogui save realizuoti", - sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Kuriant žmogaus teisių kultūrą siekiama pakelti ir išlaikyti lygaus ir teisingo elgesio standartus, tuo pačiu užtikrinant piliečių laisvę ir saugumą, bei demokratijos vystimąsi. Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiame procese bendradarbiauja su valdžios institucijomis kuriant demokratijos standartus visiems Lietuvos piliečiams. Gruodžio mėnesį organizuojami renginiai skirti pristatyti žmogaus teises įvairiame kontekste skirtingoms žmonių grupėms, supažindinant jas su žmogaus teisių iniciatyvomis ir jų praktiniu pritaikomumu.
ELTA