Gausios mėnesinės – problema, bet įveikiama

Tiek vyrai, tiek moterys, turi intymių problemų, apie kurias pas mus kalbėti neįprasta. Tik TV reklamose prabyla vyrus žadinančios prostatos, o moterys garsiai pasikalba apie „tas“ dienas ir kraujavimus (bet net ir reklamose „kraujas“ yra mėlynas, o ne raudonas). Užtat ginekologai sako, kad kraujavimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys varsto jų kabinetų duris. Apie gausias mėnesines kalbamės su Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėju akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.

Tiek vyrai, tiek moterys, turi intymių problemų, apie kurias pas mus kalbėti neįprasta. Tik TV reklamose prabyla vyrus žadinančios prostatos, o moterys garsiai pasikalba apie „tas“ dienas ir kraujavimus (bet net ir reklamose „kraujas“ yra mėlynas, o ne raudonas). Užtat ginekologai sako, kad kraujavimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys varsto jų kabinetų duris. Apie gausias mėnesines kalbamės su Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėju akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.

Tobulos... nežiniukės

Lietuvės moterys unikalios tuo, kad yra ne tik vienos gražiausių pasaulyje, bet ir vienos labiausiai išsilavinusių, dvasingų, žingeidžių. Jos daug laiko skiria ekologiškų produktų paieškai, rūpinasi, kaip prižiūrėti odą ir plaukus, skaito daug knygų, lanko kursus, laikosi dietų, yra puikios mamos ir žmonos. Tačiau... beveik nieko nežino apie tai, kaip veikia organai, kaip funkcionuoja hormonų sistema, kokios turėtų būti mėnesinės, koks kraujavimas yra normalus, o koks – ne. Apklausus per 21 000 moterų visame pasaulyje paaiškėjo, kad moterys kur kas geriau išmano, kaip veikia jų mobilieji telefonai arba dviračiai, palyginti su žiniomis apie hormonų įtaką jų kūnui, mėnesinių ciklui. Šioje srityje žinių vis dar labai trūksta. Vis tik, apie tai reikėtų ieškoti informacijos – pasak gydytojo R.Žiobako, net 2/3 (o gal net ¾) moterų konsultacijų ir operacijų yra susijusios su kaujavimais.

Kraujo tyrimai – kasmet

Visos save gerbiančios moterys žino, kad kartą per metus turėtų pasirodyti ginekologui. Būtų dar geriau, kad iki vizito jos pasidarytų bendrą kraujo tyrimą. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, ar moteris nebalansuoja ties mažakraujystės riba. Per mėnesines kiekviena moteris praranda skirtingą kiekį kraujo. Tai priklauso nuo amžiaus, paveldėjimo, hormoninio fono ir daugybės kitų plonybių. Paprastai per vieną mėnesinių ciklą moteris netenka 40-70 ml kraujo. Laikoma, kad toks prarastas kraujo kiekis sveikatai nekenkia. Tačiau išmatuoti, kiek kraujo netenkama, labai sunku (nebent moteris naudoja menstruacinę taurelę). Manoma, kad daug moterų per mėnesines praranda gerokai daugiau kraujo. Atliktas išsamus tyrimas parodė, kad 14 proc. moterų mėnesinės yra pernelyg gausios ar per daug užsitęsusios. Prieš eidamos pas ginekologą moterys turėtų atlikti „namų darbus“ – turėti kalendoriuką su sužymėtomis mėnesinių dienomis, žinoti apie savo mėnesinių gausumą ne abstrakčiai, o konkrečiai (kiek tamponų ar paketų sunaudoja per mėnesines, ar keičia paketus naktį). Rekėtų žymėtis kraujavimą vidury ciklo ar po lytinių santykių.

Gausių mėnesinių pasekmės

Gausios mėnesinės yra savotiškos tylios žudikės. Kraujas – ne vanduo. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia – hemoglobino (kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams „kvėpuoti“). Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams – širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Užtat deguonies pradeda stigti ne tokiems svarbiems – odai, plaukams, gleivinėms, dantims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Pradeda labiau gesti dantys, gali trūkinėti lūpų kampučiai, šerpetoti ir sausėti oda.

Paprastai pajutusi šiuos organizmo nusilpimo požymius moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, šis skiria papildų, geležies preparatų ir pradeda ieškoti mažakraujystės priežasties. Kartais moteris iškenčia ne vieną tyrimą, kurių metu ieškoma vidinio kraujavimo, nors priežastis paprasta – elementarus menstruacinis nukraujavimas. Tiesiog organizmas nesugeba atstatyti prarasto kraujo kiekio nuo vienų mėnesinių iki kitų.

Gausios ir ilgos mėnesinės ne tik sukelia mažakraujystę, bet ir labai vargina. Paskaičiuoti paprasta – jei mėnesinės tęsiasi 7 dienas, tai yra lygiai ¼ mėnesio. Vadinasi, kas ketvirta diena yra apsunkinta. Žinoma, pasitelkus dabartinę higienos pramonę per mėnesines galima ir keliauti, ir sportuoti, ir maudytis, tačiau jokie tomponai ar įklotai nepakeis moters savijautos.

Vis tik reta lietuvė skundžiasi, kad jai per mėnesines gyvenimas apkarsta. Ginekologai pastebi, kad lietuvės moterys yra be galo kantrios. Skauda? Paskaudės ir praeis. Daug kraujo? Pakentėsiu ir baigsis. Net jaunos, emancipuotos moterys į gausias ir ilgas mėnesines žiūri ne kaip į problemą, o kaip į atkenčiamą dalyką.

Kaip padėti

Pasak gydytojo R.Žiobako, moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net gydytojams. Klaidina įsivaizdavimas, kad gydymo arba nėra, arba jis – sudėtingas, pavyzdžiui, operacija. Iš tikrųjų nuo gausių ir ilgų mėnesinių pagalbos būdų yra, ir ne vienas. Mokslas eina pirmyn milžiniškais žingsniais, ir nuolat sukuriamos vis naujesnės priemonės, kurios veiksmingumu prilygsta operacijai, bet nežaloja organizmo. Kai kurioms moterims padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paprasčiausi vaistai nuo skausmo (jie taip pat mažina ir netenkamo kraujo kiekį). Dažnai pakanka tokių paprastų pagalbos priemonių.

Jei nepadeda, gali būti rekomenduota hormoninė spiralė. Šios priemonės sukūrimą ginekologų bendruomenė laiko vienu iš svarbiausių XX a. pabaigos atradimų. Spiralė 5 metus kasdien išskiria labai mažą hormonų kiekį, kuris veikia gimdoje. Spiralė veiksmingai kontroliuoja gausius kraujavimus, – mėnesinės beveik dingsta arba būna trumputės ir negausios (dažnai pakanka tik higieninio įkloto). Taip yra todėl, kad gimdos gleivinė ne taip gausiai išveša ir atėjus mėnesinėms kraujingų išskyrų būna mažiau. Ilgainiui per menstruacijas netenkama vis mažiau kraujo arba kraujavimo išvis nebūna, kol hormoninė spiralė yra moters gimdoje. Be to ši spiralė yra viena iš patikimiausių kontracepcijos priemonių – beveik 100 proc. apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Kita priemonė, koreguojanti kraujavimus – mažų dozių kontraceptinės tabletės. Tiesa, moterys vis dar baidosi žodžio „hormonai“, nors, pasak gydytojo R.Žiobako, esant šiuolaikinėms technologijoms, hormonų baimė yra visiškai nepagrįsta. Mitai apie hormonus atsirado prieš kelias dešimtis metų, kai moterims buvo skiriami pirmieji didelių dozių hormoniniai preparatai (dažniausiai ne dėl nepageidaujamo nėštumo, o dėl ginekologinių ligų – endometriozės, miomų, nereguliaraus ciklo). Stiprūs hormoniniai vaistai didindavo svorį, sukeldavo plaukuotumą, blogindavo savijautą. Tačiau šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai skiriasi nuo senųjų kaip... pirmieji lempiniai televizoriai nuo dabartinių plokščiaekranių. Hormonų dozės tapo labai mažos, o neseniai atsirado kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje esantis homonas estradiolis yra identiškas natūraliam moters kiaušidėse gaminamam estrogenui. Šie kontraceptikai skiriami gausiai kraujuojančioms moterims, nes padeda sureguliuoti kiaušidžių veiklą – sumažėja hormonų svyravimų, dėl kurių mėnesinės būna gausios, ilgos ir skausmingos. Jau po 1-2 mėnesių mėnesinių kraujavimas gerokai sumažėja, ilgainiui padidėja ir hemoglobino lygis kraujyje.

Įdomi informacija

· Gausus kraujavimas per mėnesines dažniausiai nesusijęs su jokiomis ligomis. 80 proc. visų gausaus mėnesinių kraujavimo atvejų yra nustatomi būtent sveikoms moterims.
· Gausios mėnesinės, arba menoragija, – tai per ilgas ir per gausus kraujavimas. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3–5 dienas, daugiausia – 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Jeigu moteris turi keisti paketus kas 1-2 valandas – tai rodo, kad mėnesinės gausios.
· Dažniausiai mėnesinės būna gausios, pradėjus pernelyg stipriai vešėti gimdos gleivinei. Tai gali lemti sutrikusi hormonų pusiausvyra.
· Gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę – fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą. Apklausus 1500 moterų buvo pastebėtas ryšys tarp netenkamo kraujo kiekio ir depresijos.
· Tiek kontraceptines tabletes, tiek hormoninę spiralę turėtų paskirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita. Draugė ar vaistininkas šiuo atveju negali būti patarėjas.


Kaip suprasti, kad hemoglobino sumažėjo?

· Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna, dantenos, akių vokų vidinės pusės). Lengviausia apžiūrėti apatinio voko gleivinę – sergant mažakraujyste ji būna labiausiai pablyškusi.
· Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio.
· Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti.
· Trūkinėja lūpų kampučiai.
· Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs.
· Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir „žydi“, gali įgauti šaukštelio pavidalą.
· Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
· Gali sumažėti ir kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau).
· Mirga akyse, spengia ausyse.
· Skauda galvą, ji svaigsta.
· Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
· Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama.
· Padažnėja kvėpavimas, padažnėja pulsas (jei liga įsisenėjusi).
· Kadangi deguonies badui jautriausios smegenys, tai mažakraujyste sergantis žmogus nuolat nori miego.

Straipsnį parengė „Mamos žurnalas“